Pasikalbėjimų knygelė

lt Jungtukai 2   »   lv Saikļi 2

95 [devyniasdešimt penki]

Jungtukai 2

Jungtukai 2

95 [deviņdesmit pieci]

Saikļi 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių latvių Žaisti Daugiau
Nuo kada ji nebedirba? Kop--k--- la-ka--iņ- va--- -es--ā--? K--- k--- l---- v--- v---- n-------- K-p- k-r- l-i-a v-ņ- v-i-s n-s-r-d-? ------------------------------------ Kopš kura laika viņa vairs nestrādā? 0
Nuo savo vestuvių? Ko-------re--j-sies? K--- i- p----------- K-p- i- p-e-ē-u-i-s- -------------------- Kopš ir precējusies? 0
Ji nebedirba nuo tada, kai ištekėjo. Jā, -i----ai-- n--tr--ā- k-pš ir pre-ēj--ies. J-- v--- v---- n-------- k--- i- p----------- J-, v-ņ- v-i-s n-s-r-d-, k-p- i- p-e-ē-u-i-s- --------------------------------------------- Jā, viņa vairs nestrādā, kopš ir precējusies. 0
Nuo to, kai ištekėjo, ji nebedirba. Ko---viņa--r-pr-c-jus-es- -iņ- ----s -es-----. K--- v--- i- p----------- v--- v---- n-------- K-p- v-ņ- i- p-e-ē-u-i-s- v-ņ- v-i-s n-s-r-d-. ---------------------------------------------- Kopš viņa ir precējusies, viņa vairs nestrādā. 0
Nuo tada, kai jie vienas kitą pažįsta, jie yra laimingi. Kop- --ņ- p--ī-t viens o-ru,-v-ņ- -r--a-m--i. K--- v--- p----- v---- o---- v--- i- l------- K-p- v-ņ- p-z-s- v-e-s o-r-, v-ņ- i- l-i-ī-i- --------------------------------------------- Kopš viņi pazīst viens otru, viņi ir laimīgi. 0
Nuo tada, kai jie turi vaikų, išena jie tik retkarčiais. K--š-viņ-e---r------- --ņ--reti-k--- -u- iziet. K--- v----- i- b----- v--- r--- k--- k-- i----- K-p- v-ņ-e- i- b-r-i- v-ņ- r-t- k-u- k-r i-i-t- ----------------------------------------------- Kopš viņiem ir bērni, viņi reti kaut kur iziet. 0
Kada ji skambins? K-d viņa--u-- ---t-le-o--? K-- v--- r--- p- t-------- K-d v-ņ- r-n- p- t-l-f-n-? -------------------------- Kad viņa runā pa telefonu? 0
Kelionės metu? Brau-i-n- --i-ā? B-------- l----- B-a-c-e-a l-i-ā- ---------------- Brauciena laikā? 0
Taip, kai važiuos / važiuodama automobiliu. J-, k-- vi-a br-u- a- m--īn-. J-- k-- v--- b---- a- m------ J-, k-d v-ņ- b-a-c a- m-š-n-. ----------------------------- Jā, kad viņa brauc ar mašīnu. 0
Ji skambins, kai važiuos / važiuodama automobiliu. Vi-- -unā p- --lef---- kad b---c----ma-ī--. V--- r--- p- t-------- k-- b---- a- m------ V-ņ- r-n- p- t-l-f-n-, k-d b-a-c a- m-š-n-. ------------------------------------------- Viņa runā pa telefonu, kad brauc ar mašīnu. 0
Ji žiūri televizorių lygindama /, kai lygina. V--a-s-a-ās --lev----u- -a--g-ud-na. V--- s----- t---------- k-- g------- V-ņ- s-a-ā- t-l-v-z-r-, k-d g-u-i-a- ------------------------------------ Viņa skatās televizoru, kad gludina. 0
Ruošdama pamokas, ji klausosi muzikos. Vi-- --a-sā-----ik-- --- p-l---u--evumus. V--- k------ m------ k-- p---- u--------- V-ņ- k-a-s-s m-z-k-, k-d p-l-a u-d-v-m-s- ----------------------------------------- Viņa klausās mūziku, kad pilda uzdevumus. 0
(Aš) nieko nematau, kai / jei neturiu akinių. Es -ek- --r--zu, ja m-- n-v--riļ-u. E- n--- n------- j- m-- n-- b------ E- n-k- n-r-d-u- j- m-n n-v b-i-ļ-. ----------------------------------- Es neko neredzu, ja man nav briļļu. 0
(Aš) nieko nesuprantu, kai / jei taip garsiai groja muzika. E----k--n-sap--tu---a-m-z-k---r -i----aļ-. E- n--- n--------- j- m----- i- t-- s----- E- n-k- n-s-p-o-u- j- m-z-k- i- t-k s-a-a- ------------------------------------------ Es neko nesaprotu, ja mūzika ir tik skaļa. 0
(Aš) nieko neužuodžiu, kai / jei / turiu slogą / sloguoju. Es-n--o-n-s----- -a -a---- --sn-s. E- n--- n------- j- m-- i- i------ E- n-k- n-s-o-u- j- m-n i- i-s-a-. ---------------------------------- Es neko nesaožu, ja man ir iesnas. 0
(Mes) važiuosime taksi, jei lis. M-- -e-s-m ------e-r---j- -----ietu-. M-- ņ----- t---------- j- l-- l------ M-s ņ-m-i- t-k-o-e-r-, j- l-s l-e-u-. ------------------------------------- Mēs ņemsim taksometru, ja līs lietus. 0
(Mes) keliausime aplink pasaulį, jei laimėsime loterijoje. Mēs----eļ--i- pa--u-i, -a-la-m---m-l-ter-j-. M-- a-------- p------- j- l------- l-------- M-s a-c-ļ-s-m p-s-u-i- j- l-i-ē-i- l-t-r-j-. -------------------------------------------- Mēs apceļosim pasauli, ja laimēsim loterijā. 0
(Mes) pradėsim valgyti, jei jis greit nepareis. M-- -ā-s-m ēst, -a v----d-īz-n-b----l-t. M-- s----- ē--- j- v--- d--- n---- k---- M-s s-k-i- ē-t- j- v-ņ- d-ī- n-b-s k-ā-. ---------------------------------------- Mēs sāksim ēst, ja viņa drīz nebūs klāt. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Europos Sąjungos kalbos

Šiandien Europos Sąjungai priklauso daugiau nei 25 šalys. Ateityje jų bus dar daugiau. Nauja šalis paprastai reiškia ir naują kalbą. Šiuo metu ES kalbama daugiau nei 20 skirtingų kalbų. Visos ES kalbos yra lygios. Jų įvairovė tiesiog stebinanti. Vis dėlto tai gali kelti problemų. Skeptikai mano, kad tokia kalbų įvairovė tampa ES kliūtimi. Ji trukdo efektyviam bendradarbiavimui. Todėl daugelis mano, kad reiktų vienos bendros kalbos. Visos šalys turėtų mokėti bendrauti ta kalba. Tačiau tai nėra lengva. Jokia kalba negali būti paskelbta viena oficialia kalba. Kitos šalys jaustųsi nuskriaustos. O Europoje nėra vienos visiškai neutralios kalbos... Tokia dirbtinė kalba kaip esperanto irgi nepadėtų. Kadangi kalboje visada atsispindi šalies kultūra. O jokia šalis nenorės atsisakyti kalbos. Kalboje išsaugoma dalis identiteto. Kalbos politika yra svarbi ES politikos dalis. Netgi egzistuoja už daugiakalbystę atsakingas komisijos narys. ES turi daugiausiai vertėjų visame pasaulyje. Apie 3500 žmonių dirba tam, kad būtų įmanomos ES sutartys. Nepaisant to, ne visi dokumentai ir ne visada gali būti išversti. Tai užimtų pernelyg daug laiko ir kainuotų per daug pinigų. Daugelis dokumentų yra verčiami tik į kelias kalbas. Kalbų gausa yra vienas didžiausių ES iššūkių. Europa turėtų būti vieninga neprarasdama daugybės savo identitetų!