Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   sv Negation 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [sextiofem]

Negation 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių švedų Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? Är --ngen -yr? Ä- r----- d--- Ä- r-n-e- d-r- -------------- Är ringen dyr? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. N-j----n --star--ara -undr------. N--- d-- k----- b--- h----- e---- N-j- d-n k-s-a- b-r- h-n-r- e-r-. --------------------------------- Nej, den kostar bara hundra euro. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. Men-j-g -a- ba-a fe---o. M-- j-- h-- b--- f------ M-n j-g h-r b-r- f-m-i-. ------------------------ Men jag har bara femtio. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? Ä- -u-----n-fä-dig? Ä- d- r---- f------ Ä- d- r-d-n f-r-i-? ------------------- Är du redan färdig? 0
Ne, dar ne. N-j, --t- -n-u. N--- i--- ä---- N-j- i-t- ä-n-. --------------- Nej, inte ännu. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. M-n --a----- -a--fär-ig. M-- s---- ä- j-- f------ M-n s-a-t ä- j-g f-r-i-. ------------------------ Men snart är jag färdig. 0
Ar dar norėtum sriubos? Vil- du-ha-mer so--a? V--- d- h- m-- s----- V-l- d- h- m-r s-p-a- --------------------- Vill du ha mer soppa? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. Ne-, ----vil- -nte ha me-. N--- j-- v--- i--- h- m--- N-j- j-g v-l- i-t- h- m-r- -------------------------- Nej, jag vill inte ha mer. 0
Bet dar porciją ledų. M-n en-gla---t-ll. M-- e- g---- t---- M-n e- g-a-s t-l-. ------------------ Men en glass till. 0
Ar jau seniai čia gyveni? Har d----t- -är län-e? H-- d- b--- h-- l----- H-r d- b-t- h-r l-n-e- ---------------------- Har du bott här länge? 0
Ne, tik mėnuo. Ne---b-r---- -ån-d. N--- b--- e- m----- N-j- b-r- e- m-n-d- ------------------- Nej, bara en månad. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. Men-jag kän-er----an-m----t folk. M-- j-- k----- r---- m----- f---- M-n j-g k-n-e- r-d-n m-c-e- f-l-. --------------------------------- Men jag känner redan mycket folk. 0
Ar rytoj važiuosi namo? Å--- -- h-m---or---? Å--- d- h-- i------- Å-e- d- h-m i-o-g-n- -------------------- Åker du hem imorgon? 0
Ne, tik savaitgalį. N--, f-rst mot-v--k---u--t. N--- f---- m-- v----------- N-j- f-r-t m-t v-c-o-l-t-t- --------------------------- Nej, först mot veckoslutet. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. Me- -ag -o---r tillba-a-r-da--p---ö----. M-- j-- k----- t------- r---- p- s------ M-n j-g k-m-e- t-l-b-k- r-d-n p- s-n-a-. ---------------------------------------- Men jag kommer tillbaka redan på söndag. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? Är-d-n d-tte- ---an-v---n? Ä- d-- d----- r---- v----- Ä- d-n d-t-e- r-d-n v-x-n- -------------------------- Är din dotter redan vuxen? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. N-j, hon-ä- b--- -jut-on---. N--- h-- ä- b--- s------ å-- N-j- h-n ä- b-r- s-u-t-n å-. ---------------------------- Nej, hon är bara sjutton år. 0
Bet ji jau turi draugą. Men-ho- --r -------n p---v--. M-- h-- h-- r---- e- p------- M-n h-n h-r r-d-n e- p-j-v-n- ----------------------------- Men hon har redan en pojkvän. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!