Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   sl Negacija 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [petinšestdeset]

Negacija 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovėnų Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? A-i -e--a-pr-tan--r--? Ali je ta prstan drag? A-i j- t- p-s-a- d-a-? ---------------------- Ali je ta prstan drag? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. Ne- -tan- l- sto evr--. Ne, stane le sto evrov. N-, s-a-e l- s-o e-r-v- ----------------------- Ne, stane le sto evrov. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. Am-ak -----ih-i-a----mo -e---se-. Ampak jaz jih imam samo petdeset. A-p-k j-z j-h i-a- s-m- p-t-e-e-. --------------------------------- Ampak jaz jih imam samo petdeset. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? S- že --tov--) (---p---ljen-a))? Si že gotov(a) (pripravljen(a))? S- ž- g-t-v-a- (-r-p-a-l-e-(-)-? -------------------------------- Si že gotov(a) (pripravljen(a))? 0
Ne, dar ne. Ne- -e-š-. Ne, ne še. N-, n- š-. ---------- Ne, ne še. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. A-pa- b-- ta--j --to-(-). Ampak bom takoj gotov(a). A-p-k b-m t-k-j g-t-v-a-. ------------------------- Ampak bom takoj gotov(a). 0
Ar dar norėtum sriubos? Bi -ad(a) še-----ju--? Bi rad(a) še več juhe? B- r-d-a- š- v-č j-h-? ---------------------- Bi rad(a) še več juhe? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. Ne, n--e---e ---. Ne, nočem je več. N-, n-č-m j- v-č- ----------------- Ne, nočem je več. 0
Bet dar porciją ledų. Ampa- b--še--n-slado-ed. Ampak bi še en sladoled. A-p-k b- š- e- s-a-o-e-. ------------------------ Ampak bi še en sladoled. 0
Ar jau seniai čia gyveni? Že do--o---anuje- t----? Že dolgo stanuješ tukaj? Ž- d-l-o s-a-u-e- t-k-j- ------------------------ Že dolgo stanuješ tukaj? 0
Ne, tik mėnuo. N-, --------m-sec. Ne, šele en mesec. N-, š-l- e- m-s-c- ------------------ Ne, šele en mesec. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. V---ar po---m ž--v--i----j-d-. Vendar poznam že veliko ljudi. V-n-a- p-z-a- ž- v-l-k- l-u-i- ------------------------------ Vendar poznam že veliko ljudi. 0
Ar rytoj važiuosi namo? A-- ---j---i------- -----? Ali se jutri pelješ domov? A-i s- j-t-i p-l-e- d-m-v- -------------------------- Ali se jutri pelješ domov? 0
Ne, tik savaitgalį. Ne--šele---n-c t-d-a. Ne, šele konec tedna. N-, š-l- k-n-c t-d-a- --------------------- Ne, šele konec tedna. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. V--d-r--ri----že-v -e--l---n---j. Vendar pridem že v nedeljo nazaj. V-n-a- p-i-e- ž- v n-d-l-o n-z-j- --------------------------------- Vendar pridem že v nedeljo nazaj. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? J--t-o-a--č---e-o-----a? Je tvoja hči že odrasla? J- t-o-a h-i ž- o-r-s-a- ------------------------ Je tvoja hči že odrasla? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. Ne, im--še-------mn-jst-l-t. Ne, ima šele sedemnajst let. N-, i-a š-l- s-d-m-a-s- l-t- ---------------------------- Ne, ima šele sedemnajst let. 0
Bet ji jau turi draugą. V-ndar-že -m- --n-a. Vendar že ima fanta. V-n-a- ž- i-a f-n-a- -------------------- Vendar že ima fanta. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!