Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   it Negazione 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [sessantacinque]

Negazione 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių italų Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? È-caro-l-an-llo? È c--- l-------- È c-r- l-a-e-l-? ---------------- È caro l’anello? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. N-,-co-t----lo-c---o-Euro. N-- c---- s--- c---- E---- N-, c-s-a s-l- c-n-o E-r-. -------------------------- No, costa solo cento Euro. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. M---o------ so---cin---n--. M- i- n- h- s--- c--------- M- i- n- h- s-l- c-n-u-n-a- --------------------------- Ma io ne ho solo cinquanta. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? Sei p-ont-? S-- p------ S-i p-o-t-? ----------- Sei pronto? 0
Ne, dar ne. No,-----anco-a. N-- n-- a------ N-, n-n a-c-r-. --------------- No, non ancora. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. Sono---on-o -ra-----omen-o. S--- p----- f-- u- m------- S-n- p-o-t- f-a u- m-m-n-o- --------------------------- Sono pronto fra un momento. 0
Ar dar norėtum sriubos? Vor---ti-a-c--a della-min-st-a? V------- a----- d---- m-------- V-r-e-t- a-c-r- d-l-a m-n-s-r-? ------------------------------- Vorresti ancora della minestra? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. No- n-n-n- v----- ---. N-- n-- n- v----- p--- N-, n-n n- v-g-i- p-ù- ---------------------- No, non ne voglio più. 0
Bet dar porciją ledų. M- a-co-a u--gel-t-. M- a----- u- g------ M- a-c-r- u- g-l-t-. -------------------- Ma ancora un gelato. 0
Ar jau seniai čia gyveni? Abiti --i------nt---e-p-? A---- q-- d- t---- t----- A-i-i q-i d- t-n-o t-m-o- ------------------------- Abiti qui da tanto tempo? 0
Ne, tik mėnuo. No- -o----a -n-----. N-- s--- d- u- m---- N-, s-l- d- u- m-s-. -------------------- No, solo da un mese. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. M----no--o -ià----ta---n--. M- c------ g-- m---- g----- M- c-n-s-o g-à m-l-a g-n-e- --------------------------- Ma conosco già molta gente. 0
Ar rytoj važiuosi namo? Va-----as- ---ani? V-- a c--- d------ V-i a c-s- d-m-n-? ------------------ Vai a casa domani? 0
Ne, tik savaitgalį. N---s-l----r----f--- -e-t--an-. N-- s--- p-- i- f--- s--------- N-, s-l- p-r i- f-n- s-t-i-a-a- ------------------------------- No, solo per il fine settimana. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. M--io--i-o--------dom-n-ca. M- i- r------ g-- d-------- M- i- r-t-r-o g-à d-m-n-c-. --------------------------- Ma io ritorno già domenica. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? Tu- figl-----gi- ad-l-a? T-- f----- è g-- a------ T-a f-g-i- è g-à a-u-t-? ------------------------ Tua figlia è già adulta? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. N-- ha -ppen---i-i-s-e-te ann-. N-- h- a----- d---------- a---- N-, h- a-p-n- d-c-a-s-t-e a-n-. ------------------------------- No, ha appena diciassette anni. 0
Bet ji jau turi draugą. Ma--ei -- g-- u- -m---. M- l-- h- g-- u- a----- M- l-i h- g-à u- a-i-o- ----------------------- Ma lei ha già un amico. 0

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!