Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   it Negazione 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [sessantacinque]

Negazione 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių italų Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? È--ar--l-anel--? È c___ l________ È c-r- l-a-e-l-? ---------------- È caro l’anello? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. No---osta--o-- --n-o E-ro. N__ c____ s___ c____ E____ N-, c-s-a s-l- c-n-o E-r-. -------------------------- No, costa solo cento Euro. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. Ma--- -e -o so-o-c--q-ant-. M_ i_ n_ h_ s___ c_________ M- i- n- h- s-l- c-n-u-n-a- --------------------------- Ma io ne ho solo cinquanta. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? Se--p----o? S__ p______ S-i p-o-t-? ----------- Sei pronto? 0
Ne, dar ne. No- n----nc---. N__ n__ a______ N-, n-n a-c-r-. --------------- No, non ancora. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. S-no-pr-n---f-a -n m----to. S___ p_____ f__ u_ m_______ S-n- p-o-t- f-a u- m-m-n-o- --------------------------- Sono pronto fra un momento. 0
Ar dar norėtum sriubos? Vorr------n-o-------a--inest-a? V_______ a_____ d____ m________ V-r-e-t- a-c-r- d-l-a m-n-s-r-? ------------------------------- Vorresti ancora della minestra? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. N-----n-n- vo--io ---. N__ n__ n_ v_____ p___ N-, n-n n- v-g-i- p-ù- ---------------------- No, non ne voglio più. 0
Bet dar porciją ledų. Ma---cor- un g-l-t-. M_ a_____ u_ g______ M- a-c-r- u- g-l-t-. -------------------- Ma ancora un gelato. 0
Ar jau seniai čia gyveni? A-i---qui -- t-n-o----po? A____ q__ d_ t____ t_____ A-i-i q-i d- t-n-o t-m-o- ------------------------- Abiti qui da tanto tempo? 0
Ne, tik mėnuo. No- --l- -a -n--e--. N__ s___ d_ u_ m____ N-, s-l- d- u- m-s-. -------------------- No, solo da un mese. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. Ma -ono-c--g----o-ta ge-t-. M_ c______ g__ m____ g_____ M- c-n-s-o g-à m-l-a g-n-e- --------------------------- Ma conosco già molta gente. 0
Ar rytoj važiuosi namo? V-i -----a -om-ni? V__ a c___ d______ V-i a c-s- d-m-n-? ------------------ Vai a casa domani? 0
Ne, tik savaitgalį. No--so-- --- -l---n- --t---ana. N__ s___ p__ i_ f___ s_________ N-, s-l- p-r i- f-n- s-t-i-a-a- ------------------------------- No, solo per il fine settimana. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. M--i- --tor-o --à------i-a. M_ i_ r______ g__ d________ M- i- r-t-r-o g-à d-m-n-c-. --------------------------- Ma io ritorno già domenica. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? T----i--i- - -i- a---t-? T__ f_____ è g__ a______ T-a f-g-i- è g-à a-u-t-? ------------------------ Tua figlia è già adulta? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. N-,--- -p-e-a d--ia--e-t- a-n-. N__ h_ a_____ d__________ a____ N-, h- a-p-n- d-c-a-s-t-e a-n-. ------------------------------- No, ha appena diciassette anni. 0
Bet ji jau turi draugą. M----- ---g----n a---o. M_ l__ h_ g__ u_ a_____ M- l-i h- g-à u- a-i-o- ----------------------- Ma lei ha già un amico. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + italų (1-100) MP3 italų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!