Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   af Ontkenning 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [vyf en sestig]

Ontkenning 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių afrikanų Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? Is d-e---ng-d-u-? I- d-- r--- d---- I- d-e r-n- d-u-? ----------------- Is die ring duur? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. Ne-,--it---s---a- net --n-o---r- E-r-. N--- d-- k-- m--- n-- e--------- E---- N-e- d-t k-s m-a- n-t e-n-o-d-r- E-r-. -------------------------------------- Nee, dit kos maar net eenhonderd Euro. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. M------ --t-ne--vy--i-. M--- e- h-- n-- v------ M-a- e- h-t n-t v-f-i-. ----------------------- Maar ek het net vyftig. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? Is jy -l klaa-? I- j- a- k----- I- j- a- k-a-r- --------------- Is jy al klaar? 0
Ne, dar ne. Ne-,-----nie. N--- n-- n--- N-e- n-g n-e- ------------- Nee, nog nie. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. Ma-r -k --- -in--k--- -l-----ee-. M--- e- s-- b-------- k---- w---- M-a- e- s-l b-n-e-o-t k-a-r w-e-. --------------------------------- Maar ek sal binnekort klaar wees. 0
Ar dar norėtum sriubos? W-- jy-nog-s-- h-? W-- j- n-- s-- h-- W-l j- n-g s-p h-? ------------------ Wil jy nog sop hê? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. Nee,-----i----- me-- -ê n-e. N--- e- w-- n-- m--- h- n--- N-e- e- w-l n-e m-e- h- n-e- ---------------------------- Nee, ek wil nie meer hê nie. 0
Bet dar porciją ledų. Maar --- -n-ro--y-. M--- n-- ’- r------ M-a- n-g ’- r-o-y-. ------------------- Maar nog ’n roomys. 0
Ar jau seniai čia gyveni? W--n -- al-l----hie-? W--- j- a- l--- h---- W-o- j- a- l-n- h-e-? --------------------- Woon jy al lank hier? 0
Ne, tik mėnuo. N----n-g ----’n m--nd. N--- n-- n-- ’- m----- N-e- n-g n-t ’- m-a-d- ---------------------- Nee, nog net ’n maand. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. Maar-ek---n a--ba-e--en-e. M--- e- k-- a- b--- m----- M-a- e- k-n a- b-i- m-n-e- -------------------------- Maar ek ken al baie mense. 0
Ar rytoj važiuosi namo? G-an--y ---- hui--------? G--- j- m--- h--- t-- r-- G-a- j- m-r- h-i- t-e r-? ------------------------- Gaan jy môre huis toe ry? 0
Ne, tik savaitgalį. Nee- ee-s-o-r --e--aw-ek. N--- e--- o-- d-- n------ N-e- e-r- o-r d-e n-w-e-. ------------------------- Nee, eers oor die naweek. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. Maar--k-----reed---ondag-teru-. M--- e- k-- r---- S----- t----- M-a- e- k-m r-e-s S-n-a- t-r-g- ------------------------------- Maar ek kom reeds Sondag terug. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? Is --u ----e- ---ds-’- --lw--sen-? I- j-- d----- r---- ’- v---------- I- j-u d-g-e- r-e-s ’- v-l-a-s-n-? ---------------------------------- Is jou dogter reeds ’n volwassene? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. N--,-----s no--ne---ewentien. N--- s- i- n-- n-- s--------- N-e- s- i- n-g n-t s-w-n-i-n- ----------------------------- Nee, sy is nog net sewentien. 0
Bet ji jau turi draugą. Ma-- s--he- a-r-e-s -- k---l. M--- s- h-- a------ ’- k----- M-a- s- h-t a-r-e-s ’- k-r-l- ----------------------------- Maar sy het alreeds ’n kêrel. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!