Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   ca Negació 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [seixanta-cinc]

Negació 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kataloniečių Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? É- c-r---a-ell? É- c-- l------- É- c-r l-a-e-l- --------------- És car l’anell? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. N---n-m-- -o-ta c--t -u---. N-- n---- c---- c--- e----- N-, n-m-s c-s-a c-n- e-r-s- --------------------------- No, només costa cent euros. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. Però-no--- en t--c ---qu-nt-. P--- n---- e- t--- c--------- P-r- n-m-s e- t-n- c-n-u-n-a- ----------------------------- Però només en tinc cinquanta. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? Has--ca--t? H-- a------ H-s a-a-a-? ----------- Has acabat? 0
Ne, dar ne. No,-e------n-. N-- e----- n-- N-, e-c-r- n-. -------------- No, encara no. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. Pe-----iat a---o. P--- a---- a----- P-r- a-i-t a-a-o- ----------------- Però aviat acabo. 0
Ar dar norėtum sriubos? Vo---m-s----a? V--- m-- s---- V-l- m-s s-p-? -------------- Vols més sopa? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. No- ---n- -n v---. N-- j- n- e- v---- N-, j- n- e- v-l-. ------------------ No, ja no en vull. 0
Bet dar porciją ledų. Per- un --t-- --lat. P--- u- a---- g----- P-r- u- a-t-e g-l-t- -------------------- Però un altre gelat. 0
Ar jau seniai čia gyveni? Que f- -a--- -u--v--- ---í? Q-- f- g---- q-- v--- a---- Q-e f- g-i-e q-e v-u- a-u-? --------------------------- Que fa gaire que vius aquí? 0
Ne, tik mėnuo. No- -om-s -n -es. N-- n---- u- m--- N-, n-m-s u- m-s- ----------------- No, només un mes. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. Per- -- co-ec-u---unt-de-ge--. P--- j- c---- u- m--- d- g---- P-r- j- c-n-c u- m-n- d- g-n-. ------------------------------ Però ja conec un munt de gent. 0
Ar rytoj važiuosi namo? Va- -------d-m-? V-- a c--- d---- V-s a c-s- d-m-? ---------------- Vas a casa demà? 0
Ne, tik savaitgalį. No- --m-s---s -a-s d- se-m-n-. N-- n---- e-- c--- d- s------- N-, n-m-s e-s c-p- d- s-t-a-a- ------------------------------ No, només els caps de setmana. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. P-rò ---t-r---diu-e---. P--- j- t---- d-------- P-r- j- t-r-o d-u-e-g-. ----------------------- Però ja torno diumenge. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? L- -ev--f-----ja----maj---d--d-t? L- t--- f---- j- é- m---- d------ L- t-v- f-l-a j- é- m-j-r d-e-a-? --------------------------------- La teva filla ja és major d’edat? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. No,--é-no-é- d-s--- an--. N-- t- n---- d----- a---- N-, t- n-m-s d-s-e- a-y-. ------------------------- No, té només disset anys. 0
Bet ji jau turi draugą. P--- ----é ---ot. P--- j- t- x----- P-r- j- t- x-c-t- ----------------- Però ja té xicot. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!