Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   ku Negation 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [şêst û pênc]

Negation 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kurdų (kurmandžių) Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? G-stî-- bi-a -e? G------ b--- y-- G-s-î-k b-h- y-? ---------------- Gustîlk biha ye? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. Na- -ih--ê-w---en---0- e----ye. N-- b----- w- t--- 1-- e--- y-- N-, b-h-y- w- t-n- 1-0 e-r- y-. ------------------------------- Na, bihayê wê tenê 100 euro ye. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. L-belê -i gel-m-n--e-ê-p---î --y-. L----- l- g-- m-- t--- p---- h---- L-b-l- l- g-l m-n t-n- p-n-î h-y-. ---------------------------------- Lêbelê li gel min tenê pêncî heye. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? T- --ad---? T- a------- T- a-a-e-î- ----------- Tu amadeyî? 0
Ne, dar ne. N---h---na. N-- h-- n-- N-, h-n n-. ----------- Na, hîn na. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. Lêb--ê----ê -n--a am-de--im. L----- e- ê a---- a---- b--- L-b-l- e- ê a-i-a a-a-e b-m- ---------------------------- Lêbelê ez ê aniha amade bim. 0
Ar dar norėtum sriubos? Zê-eti---o--- -i-w-zî? Z------ ş---- d------- Z-d-t-r ş-r-e d-x-a-î- ---------------------- Zêdetir şorbe dixwazî? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. Na- -axw--i-. N-- n-------- N-, n-x-a-i-. ------------- Na, naxwazim. 0
Bet dar porciją ledų. L---erf--î-eke dî --xwa-i-. L- b---------- d- d-------- L- b-r-e-î-e-e d- d-x-a-i-. --------------------------- Lê berfeşîreke dî dixwazim. 0
Ar jau seniai čia gyveni? E- d--eke -i--j-- tu l----r--ûdinê? E- d----- d---- e t- l- v-- r------ E- d-m-k- d-r-j e t- l- v-r r-d-n-? ----------------------------------- Ev demeke dirêj e tu li vir rûdinê? 0
Ne, tik mėnuo. Na,-j- mehe---v-. N-- j- m----- v-- N-, j- m-h-k- v-. ----------------- Na, ji mehekê ve. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. Lê -- nih---e g-l-- m--ov------ d-ki-. L- j- n--- v- g---- m------ n-- d----- L- j- n-h- v- g-l-k m-r-v-n n-s d-k-m- -------------------------------------- Lê ji niha ve gelek mirovan nas dikim. 0
Ar rytoj važiuosi namo? T- ----ibê --ç--ma-ê? T- y- s--- b--- m---- T- y- s-b- b-ç- m-l-? --------------------- Tu yê sibê biçî malê? 0
Ne, tik savaitgalį. Na- h-rî zû d-wi-- -e-te-ê. N-- h--- z- d----- h------- N-, h-r- z- d-w-y- h-f-e-ê- --------------------------- Na, herî zû dawiya hefteyê. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. L---z ê r--a y-kş-mê -eg-r-m. L- e- ê r--- y------ v------- L- e- ê r-j- y-k-e-ê v-g-r-m- ----------------------------- Lê ez ê roja yekşemê vegerim. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? K-ç-k- te gih-şt- -e? K----- t- g------ y-- K-ç-k- t- g-h-ş-î y-? --------------------- Keçika te gihîştî ye? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. Na---em--ê -ê -î- hevdeh--. N-- t----- w- h-- h----- e- N-, t-m-n- w- h-n h-v-e- e- --------------------------- Na, temenê wê hîn hevdeh e. 0
Bet ji jau turi draugą. L---i-ni-- ve ---alê -- --y-. L- j- n--- v- h----- w- h---- L- j- n-h- v- h-v-l- w- h-y-. ----------------------------- Lê ji niha ve hevalê wê heye. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!