Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   ro Negaţie 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [şaizeci şi cinci]

Negaţie 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių rumunų Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? E--e--c-m- --e-ul? E--- s---- i------ E-t- s-u-p i-e-u-? ------------------ Este scump inelul? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. N-,-nu -ost--decât---s----de--uro. N-- n- c---- d---- o s--- d- E---- N-, n- c-s-ă d-c-t o s-t- d- E-r-. ---------------------------------- Nu, nu costă decât o sută de Euro. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. Dar eu--m nu-a---i-c-zec-. D-- e- a- n---- c--------- D-r e- a- n-m-i c-n-i-e-i- -------------------------- Dar eu am numai cincizeci. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? Eşt--g-----e-a? E--- g--- d---- E-t- g-t- d-j-? --------------- Eşti gata deja? 0
Ne, dar ne. N-- în-ă -u. N-- î--- n-- N-, î-c- n-. ------------ Nu, încă nu. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. D-r --edi-t su-t ----. D-- i------ s--- g---- D-r i-e-i-t s-n- g-t-. ---------------------- Dar imediat sunt gata. 0
Ar dar norėtum sriubos? M-- --re-----up-? M-- d------ s---- M-i d-r-ş-i s-p-? ----------------- Mai doreşti supă? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. Nu, -u---- d---sc. N-- n- m-- d------ N-, n- m-i d-r-s-. ------------------ Nu, nu mai doresc. 0
Bet dar porciją ledų. D-r-în---o--n------ă. D-- î--- o î--------- D-r î-c- o î-g-e-a-ă- --------------------- Dar încă o îngheţată. 0
Ar jau seniai čia gyveni? L-cu---t--d--mul--t-m- a---? L-------- d- m--- t--- a---- L-c-i-ş-i d- m-l- t-m- a-c-? ---------------------------- Locuieşti de mult timp aici? 0
Ne, tik mėnuo. N-, -b-a--e o--un-. N-- a--- d- o l---- N-, a-i- d- o l-n-. ------------------- Nu, abia de o lună. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. Da- c-nosc-dej----lt- p----a--. D-- c----- d--- m---- p-------- D-r c-n-s- d-j- m-l-e p-r-o-n-. ------------------------------- Dar cunosc deja multe persoane. 0
Ar rytoj važiuosi namo? M-r-i----n-----s-? M---- m---- a----- M-r-i m-i-e a-a-ă- ------------------ Mergi mâine acasă? 0
Ne, tik savaitgalį. N---numai-l- -fâ--it de-s-----â--. N-- n---- l- s------ d- s--------- N-, n-m-i l- s-â-ş-t d- s-p-ă-â-ă- ---------------------------------- Nu, numai la sfârşit de săptămână. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. D-r -- --t----dej- d--i-i--. D-- m- î----- d--- d-------- D-r m- î-t-r- d-j- d-m-n-c-. ---------------------------- Dar mă întorc deja duminică. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? F--ca -a -s-e ---- -aj-ră? F---- t- e--- d--- m------ F-i-a t- e-t- d-j- m-j-r-? -------------------------- Fiica ta este deja majoră? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. Nu,---e--umai şapte-pr-zec- a-i. N-- a-- n---- ş------------ a--- N-, a-e n-m-i ş-p-e-p-e-e-e a-i- -------------------------------- Nu, are numai şaptesprezece ani. 0
Bet ji jau turi draugą. Da- ar--d-ja--n pr---e-. D-- a-- d--- u- p------- D-r a-e d-j- u- p-i-t-n- ------------------------ Dar are deja un prieten. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!