Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   px Negação 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [sessenta e cinco]

Negação 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių portugalų (BR) Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? O-ane- - --r-? O a--- é c---- O a-e- é c-r-? -------------- O anel é caro? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. N-o- -l--só--u--- --- --r--. N--- e-- s- c---- c-- E----- N-o- e-e s- c-s-a c-m E-r-s- ---------------------------- Não, ele só custa cem Euros. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. Mas -u -ó-tenh--cinqu-nt-. M-- e- s- t---- c--------- M-s e- s- t-n-o c-n-u-n-a- -------------------------- Mas eu só tenho cinquenta. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? V----j------ou? V--- j- a------ V-c- j- a-a-o-? --------------- Você já acabou? 0
Ne, dar ne. N-o, ai-da nã-. N--- a---- n--- N-o- a-n-a n-o- --------------- Não, ainda não. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. M-s lo-o --re------a--. M-- l--- t---- a------- M-s l-g- t-r-i a-a-a-o- ----------------------- Mas logo terei acabado. 0
Ar dar norėtum sriubos? V--- -----ma-s-s-pa? V--- q--- m--- s---- V-c- q-e- m-i- s-p-? -------------------- Você quer mais sopa? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. N-o,-e- n-o-q-ero m-is. N--- e- n-- q---- m---- N-o- e- n-o q-e-o m-i-. ----------------------- Não, eu não quero mais. 0
Bet dar porciją ledų. Mas ma-s--m --rvet-. M-- m--- u- s------- M-s m-i- u- s-r-e-e- -------------------- Mas mais um sorvete. 0
Ar jau seniai čia gyveni? V-cê-j- m-ra -qui h----it- --m--? V--- j- m--- a--- h- m---- t----- V-c- j- m-r- a-u- h- m-i-o t-m-o- --------------------------------- Você já mora aqui há muito tempo? 0
Ne, tik mėnuo. N--, -- ---um m--. N--- s- h- u- m--- N-o- s- h- u- m-s- ------------------ Não, só há um mês. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. M-- ---c--h-ço--u-t---p-s-oas. M-- j- c------ m----- p------- M-s j- c-n-e-o m-i-a- p-s-o-s- ------------------------------ Mas já conheço muitas pessoas. 0
Ar rytoj važiuosi namo? Vo----a- -a-a-c-sa am-nh-? V--- v-- p--- c--- a------ V-c- v-i p-r- c-s- a-a-h-? -------------------------- Você vai para casa amanhã? 0
Ne, tik savaitgalį. Nã---s---o-fi-----sema-a. N--- s- n- f------------- N-o- s- n- f-m-d---e-a-a- ------------------------- Não, só no fim-de-semana. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. Mas -á ----- -o--om-n-o. M-- j- v---- n- d------- M-s j- v-l-o n- d-m-n-o- ------------------------ Mas já volto no domingo. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? A --a ----- -- - a-ul--? A s-- f---- j- é a------ A s-a f-l-a j- é a-u-t-? ------------------------ A sua filha já é adulta? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. N-o- -la -ó ------------e an--. N--- e-- s- t-- d-------- a---- N-o- e-a s- t-m d-z-s-e-e a-o-. ------------------------------- Não, ela só tem dezessete anos. 0
Bet ji jau turi draugą. M-- já t-m-um-n--or---. M-- j- t-- u- n-------- M-s j- t-m u- n-m-r-d-. ----------------------- Mas já tem um namorado. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!