Ска- -и-- п-с--н--?
Скап ли е прстенот?
С-а- л- е п-с-е-о-?
-------------------
Скап ли е прстенот? 0 Sk-p li -e----t-e---?Skap li ye prstyenot?S-a- l- y- p-s-y-n-t----------------------Skap li ye prstyenot?
Н-, тој---ни-с--- -------а.
Не, тој чини само сто евра.
Н-, т-ј ч-н- с-м- с-о е-р-.
---------------------------
Не, тој чини само сто евра. 0 Nye, --ј-ch-ni -amo-s-----v-a.Nye, toј chini samo sto yevra.N-e- t-ј c-i-i s-m- s-o y-v-a-------------------------------Nye, toј chini samo sto yevra.
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi?
Г-т---/-----ва л--с---е-е?
Готов / готова ли си веќе?
Г-т-в / г-т-в- л- с- в-ќ-?
--------------------------
Готов / готова ли си веќе? 0 Guo--v - -u--ov---i-s----e--y-?Guotov / guotova li si vyekjye?G-o-o- / g-o-o-a l- s- v-e-j-e--------------------------------Guotov / guotova li si vyekjye?
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi?
С-ка- -----те-с--а?
Сакаш ли уште супа?
С-к-ш л- у-т- с-п-?
-------------------
Сакаш ли уште супа? 0 S----h--- o--hty- s-o-a?Sakash li ooshtye soopa?S-k-s- l- o-s-t-e s-o-a-------------------------Sakash li ooshtye soopa?
Жи-е-ш--- в-ќе-д-лг--о--е?
Живееш ли веќе долго овде?
Ж-в-е- л- в-ќ- д-л-о о-д-?
--------------------------
Живееш ли веќе долго овде? 0 ʐ-v--yes--li-vyekjye -o-guo--v-y-?ʐivyeyesh li vyekjye dolguo ovdye?ʐ-v-e-e-h l- v-e-j-e d-l-u- o-d-e-----------------------------------ʐivyeyesh li vyekjye dolguo ovdye?
Но-по----а- ---е---ог- лу-е.
Но познавам веќе многу луѓе.
Н- п-з-а-а- в-ќ- м-о-у л-ѓ-.
----------------------------
Но познавам веќе многу луѓе. 0 N- p-z--vam --ek--- --o---o--ooѓye.No poznavam vyekjye mnoguoo looѓye.N- p-z-a-a- v-e-j-e m-o-u-o l-o-y-.-----------------------------------No poznavam vyekjye mnoguoo looѓye.
Не- дури-з- вик----т.
Не, дури за викендот.
Н-, д-р- з- в-к-н-о-.
---------------------
Не, дури за викендот. 0 N--, ----i-za-v---end--.Nye, doori za vikyendot.N-e- d-o-i z- v-k-e-d-t-------------------------Nye, doori za vikyendot.
Н- се вр---м-в--- -- не---а.
Но се враќам веќе во недела.
Н- с- в-а-а- в-ќ- в- н-д-л-.
----------------------------
Но се враќам веќе во недела. 0 N- --- vr-k-am-v-e-j-- vo-ny-d----.No sye vrakjam vyekjye vo nyedyela.N- s-e v-a-j-m v-e-j-e v- n-e-y-l-.-----------------------------------No sye vrakjam vyekjye vo nyedyela.
Д--- -в-ј-т-----к--е ---- в-зра---?
Дали твојата ќерка е веќе возрасна?
Д-л- т-о-а-а ќ-р-а е в-ќ- в-з-а-н-?
-----------------------------------
Дали твојата ќерка е веќе возрасна? 0 D-li t--јa-- --ye-k---e---ek--e---zr-s-a?Dali tvoјata kjyerka ye vyekjye vozrasna?D-l- t-o-a-a k-y-r-a y- v-e-j-e v-z-a-n-?-----------------------------------------Dali tvoјata kjyerka ye vyekjye vozrasna?
Н-,--аа-- -т-т-к-----ум-----т.
Не, таа е штотуку седумнаесет.
Н-, т-а е ш-о-у-у с-д-м-а-с-т-
------------------------------
Не, таа е штотуку седумнаесет. 0 Ny---taa-ye-s-totoo-o---ye---m-a-es--t.Nye, taa ye shtotookoo syedoomnayesyet.N-e- t-a y- s-t-t-o-o- s-e-o-m-a-e-y-t----------------------------------------Nye, taa ye shtotookoo syedoomnayesyet.
Но---- ве-е --- -еч-о.
Но таа веќе има дечко.
Н- т-а в-ќ- и-а д-ч-о-
----------------------
Но таа веќе има дечко. 0 No --a--ye-jy- i-- --e-hko.No taa vyekjye ima dyechko.N- t-a v-e-j-e i-a d-e-h-o----------------------------No taa vyekjye ima dyechko.
Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų.
Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta.
Knygose saugoma labai daug žinių.
Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug .
Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi.
Kiekviena era turėjo savo knygas.
Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu.
Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas.
Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti.
Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys.
Vėliau analizuojamas jų turinys.
Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba.
Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį.
Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą.
Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų.
Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos.
Iš viso 500 milijardų žodžių.
Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar.
Kalboje atsispindi idėjos ir mados.
Pavyzdžiui, žodis
vyrai
per laiką prarado dalį reikšmės.
Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau.
Tačiau žodžio
moterys
dažnumas padidėjo.
Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti.
Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo
ledai.
Vėliau populiaresniais tapo
pica
ir
makaronai.
Pastaraisiais metais
sušiai
tapo dominuojančiu žodžiu.
Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams…
Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!