Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   sq Mohore 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [gjashtёdhjetёepesё]

Mohore 2

Galite spustelėti kiekvieną tuščią vietą, kad pamatytumėte tekstą arba:   
lietuvių albanų Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? A ё---- e s-------- u----? A ёshtё e shtrenjtё unaza? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. Jo- k------ v---- n------ e---. Jo, kushton vetёm njёqind euro. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. Po- u-- k-- v---- p---------. Por unё kam vetёm pesёdhjetё. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? A j- g---? A je gati? 0
Ne, dar ne. Jo- a---- j-. Jo, akoma jo. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. Po- d- t- j-- g--- t--- s-----. Por do tё jem gati tani shpejt. 0
Ar dar norėtum sriubos? A d- p------ s---? A do pёrsёri supё? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. Jo- n-- d-- m-. Jo, nuk dua mё. 0
Bet dar porciją ledų. Po- n-- a-------. Por njё akullore. 0
Ar jau seniai čia gyveni? A k--- s---- q- b----- k---? A keni shumё qё banoni kёtu? 0
Ne, tik mėnuo. Jo- v---- n-- m---. Jo, vetёm njё muaj. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. Po- n--- s---- n----- t-----. Por njoh shumё njerёz tashmё. 0
Ar rytoj važiuosi namo? A d- t- n----- p-- n- s----- n----? A do tё nisesh pёr nё shtёpi nesёr? 0
Ne, tik savaitgalį. Jo- n- f-------. Jo, nё fundjavё. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. Po- d- t- k------ t- d-----. Por do tё kthehem tё dielёn. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? A t- ё---- r----- v----? A tё ёshtё rritur vajza? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. Jo- ё---- v---- s-------------- v---. Jo, ёshtё vetёm shtatёmbёdhjetё vjeç. 0
Bet ji jau turi draugą. Po- k- t----- n-- s---. Por ka tashmё njё shok. 0

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!