ন---আমা--আ- চা--ন- ৷
না_ আ__ আ_ চা_ না ৷
ন-, আ-া- আ- চ-ই ন- ৷
--------------------
না, আমার আর চাই না ৷ 0 Nā, ā--ra --a ---i -āN__ ā____ ā__ c___ n_N-, ā-ā-a ā-a c-'- n----------------------Nā, āmāra āra cā'i nā
ক-ন-তু--খ--থে--ই---- --টা-ছে-েবন্ধ--আ-ে ৷
কি__ এ__ থে__ তা_ এ__ ছে____ আ_ ৷
ক-ন-ত- এ-ন থ-ক-ই ত-র এ-ট- ছ-ল-ব-্-ু আ-ে ৷
-----------------------------------------
কিন্তু এখন থেকেই তার একটা ছেলেবন্ধু আছে ৷ 0 k-ntu------a-th--ē-i -ā---ē-aṭā -hē--ba-dh--āc-ēk____ ē_____ t______ t___ ē____ c__________ ā___k-n-u ē-h-n- t-ē-ē-i t-r- ē-a-ā c-ē-ē-a-d-u ā-h-------------------------------------------------kintu ēkhana thēkē'i tāra ēkaṭā chēlēbandhu āchē
Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų.
Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta.
Knygose saugoma labai daug žinių.
Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug .
Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi.
Kiekviena era turėjo savo knygas.
Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu.
Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas.
Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti.
Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys.
Vėliau analizuojamas jų turinys.
Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba.
Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį.
Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą.
Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų.
Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos.
Iš viso 500 milijardų žodžių.
Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar.
Kalboje atsispindi idėjos ir mados.
Pavyzdžiui, žodis
vyrai
per laiką prarado dalį reikšmės.
Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau.
Tačiau žodžio
moterys
dažnumas padidėjo.
Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti.
Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo
ledai.
Vėliau populiaresniais tapo
pica
ir
makaronai.
Pastaraisiais metais
sušiai
tapo dominuojančiu žodžiu.
Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams…
Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!