Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   hu Tagadás 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [hatvanöt]

Tagadás 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vengrų Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? D-----a-gy-r-? D---- a g----- D-á-a a g-ű-ű- -------------- Drága a gyűrű? 0
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. Ne----sak ---z-e--ó-a-ke-ül. N--- c--- s--- e----- k----- N-m- c-a- s-á- e-r-b- k-r-l- ---------------------------- Nem, csak száz euróba kerül. 0
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. D--n-kem cs-k-ö--en--a-. D- n---- c--- ö---- v--- D- n-k-m c-a- ö-v-n v-n- ------------------------ De nekem csak ötven van. 0
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? Kész-va----á-? K--- v--- m--- K-s- v-g- m-r- -------------- Kész vagy már? 0
Ne, dar ne. N--- mé- -em. N--- m-- n--- N-m- m-g n-m- ------------- Nem, még nem. 0
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. De-m-nd--rt-k-s--n--agy--. D- m------- k----- v------ D- m-n-j-r- k-s-e- v-g-o-. -------------------------- De mindjárt készen vagyok. 0
Ar dar norėtum sriubos? S-er--nél---- ------? S-------- m-- l------ S-e-e-n-l m-g l-v-s-? --------------------- Szeretnél még levest? 0
Ne, (aš) jau nebenoriu. Ne-- -e- akar-k töb-et. N--- n-- a----- t------ N-m- n-m a-a-o- t-b-e-. ----------------------- Nem, nem akarok többet. 0
Bet dar porciją ledų. D-- még eg- f----al-ot. D-- m-- e-- f---------- D-, m-g e-y f-g-l-l-o-. ----------------------- De, még egy fagylaltot. 0
Ar jau seniai čia gyveni? M-- r---t---a--- i--? M-- r----- l---- i--- M-r r-g-t- l-k-z i-t- --------------------- Már régóta laksz itt? 0
Ne, tik mėnuo. Nem, -ég cs-k egy -óna--a. N--- m-- c--- e-- h------- N-m- m-g c-a- e-y h-n-p-a- -------------------------- Nem, még csak egy hónapja. 0
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. D----- --- -mb-r--is-ere-. D- m-- s-- e----- i------- D- m-r s-k e-b-r- i-m-r-k- -------------------------- De már sok embert ismerek. 0
Ar rytoj važiuosi namo? Hol-a- -é-------? H----- m--- h---- H-l-a- m-s- h-z-? ----------------- Holnap mész haza? 0
Ne, tik savaitgalį. Nem- elő--ör-a hét-v-gé-. N--- e------ a h-- v----- N-m- e-ő-z-r a h-t v-g-n- ------------------------- Nem, először a hét végén. 0
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. De-m-r -a-ár--- vi-s--jö-ö-. D- m-- v------- v----------- D- m-r v-s-r-a- v-s-z-j-v-k- ---------------------------- De már vasárnap visszajövök. 0
Ar tavo duktė jau suaugusi? A -------f-ln-t----r? A l----- f------ m--- A l-n-o- f-l-ő-t m-r- --------------------- A lányod felnőtt már? 0
Ne, jai dar tik septyniolika. N-m- ---é- c-ak ti--nh-t----s. N--- ő m-- c--- t------- é---- N-m- ő m-g c-a- t-z-n-é- é-e-. ------------------------------ Nem, ő még csak tizenhét éves. 0
Bet ji jau turi draugą. De -ár v----g- -ar--j-. D- m-- v-- e-- b------- D- m-r v-n e-y b-r-t-a- ----------------------- De már van egy barátja. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!