Pasikalbėjimų knygelė

lt Šalutiniai sakiniai su ar   »   es Oraciones subordinadas con si

93 [devyniasdešimt trys]

Šalutiniai sakiniai su ar

Šalutiniai sakiniai su ar

93 [noventa y tres]

Oraciones subordinadas con si

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ispanų Žaisti Daugiau
(Aš) nežinau, ar jis mane myli. No-s- -i -e-quiere. N- s- s- m- q------ N- s- s- m- q-i-r-. ------------------- No sé si me quiere.
(Aš) nežinau, ar jis grįš. N- -é s--vol--rá. N- s- s- v------- N- s- s- v-l-e-á- ----------------- No sé si volverá.
(Aš) nežinau, ar jis man paskambins. No-s- ----------a-á. N- s- s- m- l------- N- s- s- m- l-a-a-á- -------------------- No sé si me llamará.
Ar jis mane myli? ¿-e-q--rrá? ¿-- q------ ¿-e q-e-r-? ----------- ¿Me querrá?
Ar jis grįš? ¿--l-er-? ¿-------- ¿-o-v-r-? --------- ¿Volverá?
Ar jis man paskambins? ¿Me l--ma-á? ¿-- l------- ¿-e l-a-a-á- ------------ ¿Me llamará?
Aš klausiu savęs, ar jis apie mane galvoja. Me---e----- si piens--e--mí. M- p------- s- p----- e- m-- M- p-e-u-t- s- p-e-s- e- m-. ---------------------------- Me pregunto si piensa en mí.
Aš klausiu savęs, ar jis turi kitą. Me -r-----o si -iene a-otr-. M- p------- s- t---- a o---- M- p-e-u-t- s- t-e-e a o-r-. ---------------------------- Me pregunto si tiene a otra.
Aš klausiu savęs, ar jis nemeluoja. Me--r--u-t- s- mie-te. M- p------- s- m------ M- p-e-u-t- s- m-e-t-. ---------------------- Me pregunto si miente.
Ar jis apie mane galvoja? ¿Pe-sar- en--í? ¿------- e- m-- ¿-e-s-r- e- m-? --------------- ¿Pensará en mí?
Ar jis turi kitą? ¿--ndr--a-----? ¿------ a o---- ¿-e-d-á a o-r-? --------------- ¿Tendrá a otra?
Ar jis sako tiesą? ¿--t--á---c--n-o-la-ver---? ¿------ d------- l- v------ ¿-s-a-á d-c-e-d- l- v-r-a-? --------------------------- ¿Estará diciendo la verdad?
(Aš) abejoju, ar (aš) jam tikrai patinku. D--- --e--e g-ste--ealme-te. D--- q-- l- g---- r--------- D-d- q-e l- g-s-e r-a-m-n-e- ---------------------------- Dudo que le guste realmente.
(Aš) abejoju, ar jis man parašys. D-do-qu- me escriba. D--- q-- m- e------- D-d- q-e m- e-c-i-a- -------------------- Dudo que me escriba.
(Aš) abejoju, ar jis mane ves. D--o--u- -e -as- co--i--. D--- q-- s- c--- c------- D-d- q-e s- c-s- c-n-i-o- ------------------------- Dudo que se case conmigo.
Ar tikrai aš jam patinku? ¿-- g-st-r- realme--e? ¿-- g------ r--------- ¿-e g-s-a-é r-a-m-n-e- ---------------------- ¿Le gustaré realmente?
Ar jis man parašys? ¿-- esc--b---? ¿-- e--------- ¿-e e-c-i-i-á- -------------- ¿Me escribirá?
Ar jis mane ves? ¿S----s--- c-n-i-o? ¿-- c----- c------- ¿-e c-s-r- c-n-i-o- ------------------- ¿Se casará conmigo?

Kaip smegenys išmoksta gramatikos?

Gimtosios kalbos pradedame mokytis dar kūdikystėje. Tai nutinka savaime. Mes to nepastebime. Tačiau mūsų smegenys sugeba labai daug išmokti. Pavyzdžiui, mokydamosios gramatikos, smegenys turi daug dirbti. Kasdien jos girdi naujus dalykus. Nuolatos patiria naujus stimulus. Tačiau smegenys negali kiekvieno stimulo apdoroti atskirai. Jos turi veikti ekonomiškai. Todėl jos kreipia dėmesį į reguliarumą. Smegenys prisimena tai, ką dažnai girdi. Jos užfiksuoja, kaip dažnai kas nors pasikartoja. Vėliau iš tų pavyzdžių jos suformuoja gramatinę taisyklę. Vaikai žino, kada sakinys būna taisyklingas, o kada ne. Tačiau jie nežino, kodėl. Jų smegenys žino taisykles nors jų ir nesimokė. Suaugusieji kalbų mokosi kitaip. Jie jau žino savo gimtosios kalbos struktūras. Jos tampa pagrindu naujos gramatikos taisyklėms. Tačiau tam, kad išmoktų, suaugusiesiems tenka mokytis. Kai smegenys išmoksta gramatikos, ji įgauna fiksuotą sistemą. Tai, pavyzdžiui, pastebima su daiktavardžiais ir veiksmažodžiais. Jie saugomi skirtingose smegenų srityse. Juos apdorojant aktyvuojamos skirtingos smegenų sritys. Paprastos taisyklės išmokstamos kitaip nei sudėtingos. Esant sudėtingoms taisyklėms, veikia daugiau smegenų sričių. Kaip būtent smegenys išmoksta gramatikos, kol kas nebuvo ištirta. Tačiau mes žinome, kad teoriškai jos gali išmokti kiekvieną gramatikos taisyklę...