Pasikalbėjimų knygelė

lt Šalutiniai sakiniai su ar   »   sl Odvisni stavki z ali (če)

93 [devyniasdešimt trys]

Šalutiniai sakiniai su ar

Šalutiniai sakiniai su ar

93 [triindevetdeset]

Odvisni stavki z ali (če)

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovėnų Žaisti Daugiau
(Aš) nežinau, ar jis mane myli. Ne-v-m- al- -- ljubi----a--a-). N- v--- a-- m- l---- (--- r---- N- v-m- a-i m- l-u-i (-m- r-d-. ------------------------------- Ne vem, ali me ljubi (ima rad). 0
(Aš) nežinau, ar jis grįš. Ne-v--,-al- s--bo v-nil. N- v--- a-- s- b- v----- N- v-m- a-i s- b- v-n-l- ------------------------ Ne vem, ali se bo vrnil. 0
(Aš) nežinau, ar jis man paskambins. Ne ve-, ----me----p--li---. N- v--- a-- m- b- p-------- N- v-m- a-i m- b- p-k-i-a-. --------------------------- Ne vem, ali me bo poklical. 0
Ar jis mane myli? A---me---- -j-bi? A-- m- r-- l----- A-i m- r-s l-u-i- ----------------- Ali me res ljubi? 0
Ar jis grįš? Ali--o-pr-šel-n--aj? A-- b- p----- n----- A-i b- p-i-e- n-z-j- -------------------- Ali bo prišel nazaj? 0
Ar jis man paskambins? Ali-m- bo--e- p-kl-c-l? A-- m- b- r-- p-------- A-i m- b- r-s p-k-i-a-? ----------------------- Ali me bo res poklical? 0
Aš klausiu savęs, ar jis apie mane galvoja. S--aš-je- --, -l- m-sl- n-me. S-------- s-- a-- m---- n---- S-r-š-j-m s-, a-i m-s-i n-m-. ----------------------------- Sprašujem se, ali misli name. 0
Aš klausiu savęs, ar jis turi kitą. S-r--uj-m s-- al- --- --kš-----u--. S-------- s-- a-- i-- k----- d----- S-r-š-j-m s-, a-i i-a k-k-n- d-u-o- ----------------------------------- Sprašujem se, ali ima kakšno drugo. 0
Aš klausiu savęs, ar jis nemeluoja. S-r----em s-, --i -aže. S-------- s-- a-- l---- S-r-š-j-m s-, a-i l-ž-. ----------------------- Sprašujem se, ali laže. 0
Ar jis apie mane galvoja? Ali ----h --s-i--a--? A-- s---- m---- n---- A-i s-l-h m-s-i n-m-? --------------------- Ali sploh misli name? 0
Ar jis turi kitą? A-i-i-a --k--- -r--o? A-- i-- k----- d----- A-i i-a k-k-n- d-u-o- --------------------- Ali ima kakšno drugo? 0
Ar jis sako tiesą? Al---pl-h ---o-i--esni-o? A-- s---- g----- r------- A-i s-l-h g-v-r- r-s-i-o- ------------------------- Ali sploh govori resnico? 0
(Aš) abejoju, ar (aš) jam tikrai patinku. D-o---- -a me im--zar-- r-d. D------ d- m- i-- z---- r--- D-o-i-, d- m- i-a z-r-s r-d- ---------------------------- Dvomim, da me ima zares rad. 0
(Aš) abejoju, ar jis man parašys. Dv------d- ---------al. D------ d- m- b- p----- D-o-i-, d- m- b- p-s-l- ----------------------- Dvomim, da mi bo pisal. 0
(Aš) abejoju, ar jis mane ves. Dvom-m------e-b---o--čil z -an-. D------ d- s- b- p------ z m---- D-o-i-, d- s- b- p-r-č-l z m-n-. -------------------------------- Dvomim, da se bo poročil z mano. 0
Ar tikrai aš jam patinku? A-- me---a---r---r--? A-- m- i-- z---- r--- A-i m- i-a z-r-s r-d- --------------------- Ali me ima zares rad? 0
Ar jis man parašys? A-i--i -----loh--i-al? A-- m- b- s---- p----- A-i m- b- s-l-h p-s-l- ---------------------- Ali mi bo sploh pisal? 0
Ar jis mane ves? Ali--e bo---l-h por--il z -a--? A-- s- b- s---- p------ z m---- A-i s- b- s-l-h p-r-č-l z m-n-? ------------------------------- Ali se bo sploh poročil z mano? 0

Kaip smegenys išmoksta gramatikos?

Gimtosios kalbos pradedame mokytis dar kūdikystėje. Tai nutinka savaime. Mes to nepastebime. Tačiau mūsų smegenys sugeba labai daug išmokti. Pavyzdžiui, mokydamosios gramatikos, smegenys turi daug dirbti. Kasdien jos girdi naujus dalykus. Nuolatos patiria naujus stimulus. Tačiau smegenys negali kiekvieno stimulo apdoroti atskirai. Jos turi veikti ekonomiškai. Todėl jos kreipia dėmesį į reguliarumą. Smegenys prisimena tai, ką dažnai girdi. Jos užfiksuoja, kaip dažnai kas nors pasikartoja. Vėliau iš tų pavyzdžių jos suformuoja gramatinę taisyklę. Vaikai žino, kada sakinys būna taisyklingas, o kada ne. Tačiau jie nežino, kodėl. Jų smegenys žino taisykles nors jų ir nesimokė. Suaugusieji kalbų mokosi kitaip. Jie jau žino savo gimtosios kalbos struktūras. Jos tampa pagrindu naujos gramatikos taisyklėms. Tačiau tam, kad išmoktų, suaugusiesiems tenka mokytis. Kai smegenys išmoksta gramatikos, ji įgauna fiksuotą sistemą. Tai, pavyzdžiui, pastebima su daiktavardžiais ir veiksmažodžiais. Jie saugomi skirtingose smegenų srityse. Juos apdorojant aktyvuojamos skirtingos smegenų sritys. Paprastos taisyklės išmokstamos kitaip nei sudėtingos. Esant sudėtingoms taisyklėms, veikia daugiau smegenų sričių. Kaip būtent smegenys išmoksta gramatikos, kol kas nebuvo ištirta. Tačiau mes žinome, kad teoriškai jos gali išmokti kiekvieną gramatikos taisyklę...