Pasikalbėjimų knygelė

lt Šalutiniai sakiniai su ar   »   cs Vedlejší věty se zda, jestli

93 [devyniasdešimt trys]

Šalutiniai sakiniai su ar

Šalutiniai sakiniai su ar

93 [devadesát tři]

Vedlejší věty se zda, jestli

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių čekų Žaisti Daugiau
(Aš) nežinau, ar jis mane myli. Ne-ím,---stli--------ád. N----- j----- m- m- r--- N-v-m- j-s-l- m- m- r-d- ------------------------ Nevím, jestli mě má rád. 0
(Aš) nežinau, ar jis grįš. N-ví---je-t---s--v--t-. N----- j----- s- v----- N-v-m- j-s-l- s- v-á-í- ----------------------- Nevím, jestli se vrátí. 0
(Aš) nežinau, ar jis man paskambins. Ne-í-- j--t-i---------á. N----- j----- m- z------ N-v-m- j-s-l- m- z-v-l-. ------------------------ Nevím, jestli mi zavolá. 0
Ar jis mane myli? Zda-ip-- mě-m- rád? Z------- m- m- r--- Z-a-i-a- m- m- r-d- ------------------- Zdalipak mě má rád? 0
Ar jis grįš? Z-a--pa- -e--r---? Z------- s- v----- Z-a-i-a- s- v-á-í- ------------------ Zdalipak se vrátí? 0
Ar jis man paskambins? Zda-ip-- ---olá? Z------- z------ Z-a-i-a- z-v-l-? ---------------- Zdalipak zavolá? 0
Aš klausiu savęs, ar jis apie mane galvoja. Pt-m -e- ----l--n- mn- m----. P--- s-- j----- n- m-- m----- P-á- s-, j-s-l- n- m-e m-s-í- ----------------------------- Ptám se, jestli na mne myslí. 0
Aš klausiu savęs, ar jis turi kitą. P--m---,-je--l- má--ě----- j-n--. P--- s-- j----- m- n------ j----- P-á- s-, j-s-l- m- n-j-k-u j-n-u- --------------------------------- Ptám se, jestli má nějakou jinou. 0
Aš klausiu savęs, ar jis nemeluoja. P--- --, --stl- mi----. P--- s-- j----- m- l--- P-á- s-, j-s-l- m- l-e- ----------------------- Ptám se, jestli mi lže. 0
Ar jis apie mane galvoja? Z-ali--------ě m--l-? Z------- n- m- m----- Z-a-i-a- n- m- m-s-í- --------------------- Zdalipak na mě myslí? 0
Ar jis turi kitą? Zdali-a--m----no-? Z------- m- j----- Z-a-i-a- m- j-n-u- ------------------ Zdalipak má jinou? 0
Ar jis sako tiesą? Zd---pak-ř-ká p--vdu? Z------- ř--- p------ Z-a-i-a- ř-k- p-a-d-? --------------------- Zdalipak říká pravdu? 0
(Aš) abejoju, ar (aš) jam tikrai patinku. Poc-yb-j---------že -- -----ra-du-rá-. P-------- o t--- ž- m- m- o------ r--- P-c-y-u-i o t-m- ž- m- m- o-r-v-u r-d- -------------------------------------- Pochybuji o tom, že mě má opravdu rád. 0
(Aš) abejoju, ar jis man parašys. P-chy--j- - -o-- ---mi --pí-e. P-------- o t--- ž- m- n------ P-c-y-u-i o t-m- ž- m- n-p-š-. ------------------------------ Pochybuji o tom, že mi napíše. 0
(Aš) abejoju, ar jis mane ves. P-c--b-ji-o-t--, že -i-m--ve---. P-------- o t--- ž- s- m- v----- P-c-y-u-i o t-m- ž- s- m- v-z-e- -------------------------------- Pochybuji o tom, že si mě vezme. 0
Ar tikrai aš jam patinku? Zd---p-k -ě--á-op---du r--? Z------- m- m- o------ r--- Z-a-i-a- m- m- o-r-v-u r-d- --------------------------- Zdalipak mě má opravdu rád? 0
Ar jis man parašys? Z---ipak mi ---í--? Z------- m- n------ Z-a-i-a- m- n-p-š-? ------------------- Zdalipak mi napíše? 0
Ar jis mane ves? Z-a-i-ak si-m----ezm-? Z------- s- m-- v----- Z-a-i-a- s- m-e v-z-e- ---------------------- Zdalipak si mne vezme? 0

Kaip smegenys išmoksta gramatikos?

Gimtosios kalbos pradedame mokytis dar kūdikystėje. Tai nutinka savaime. Mes to nepastebime. Tačiau mūsų smegenys sugeba labai daug išmokti. Pavyzdžiui, mokydamosios gramatikos, smegenys turi daug dirbti. Kasdien jos girdi naujus dalykus. Nuolatos patiria naujus stimulus. Tačiau smegenys negali kiekvieno stimulo apdoroti atskirai. Jos turi veikti ekonomiškai. Todėl jos kreipia dėmesį į reguliarumą. Smegenys prisimena tai, ką dažnai girdi. Jos užfiksuoja, kaip dažnai kas nors pasikartoja. Vėliau iš tų pavyzdžių jos suformuoja gramatinę taisyklę. Vaikai žino, kada sakinys būna taisyklingas, o kada ne. Tačiau jie nežino, kodėl. Jų smegenys žino taisykles nors jų ir nesimokė. Suaugusieji kalbų mokosi kitaip. Jie jau žino savo gimtosios kalbos struktūras. Jos tampa pagrindu naujos gramatikos taisyklėms. Tačiau tam, kad išmoktų, suaugusiesiems tenka mokytis. Kai smegenys išmoksta gramatikos, ji įgauna fiksuotą sistemą. Tai, pavyzdžiui, pastebima su daiktavardžiais ir veiksmažodžiais. Jie saugomi skirtingose smegenų srityse. Juos apdorojant aktyvuojamos skirtingos smegenų sritys. Paprastos taisyklės išmokstamos kitaip nei sudėtingos. Esant sudėtingoms taisyklėms, veikia daugiau smegenų sričių. Kaip būtent smegenys išmoksta gramatikos, kol kas nebuvo ištirta. Tačiau mes žinome, kad teoriškai jos gali išmokti kiekvieną gramatikos taisyklę...