Pasikalbėjimų knygelė

lt Spalvos   »   no Farger

14 [keturiolika]

Spalvos

Spalvos

14 [fjorten]

Farger

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
Sniegas (yra) baltas. Snø-n--r---it. S---- e- h---- S-ø-n e- h-i-. -------------- Snøen er hvit. 0
Saulė (yra) geltona. Sol---r---l. S--- e- g--- S-l- e- g-l- ------------ Sola er gul. 0
Apelsinas (yra) oranžinis. A---l-i-en -r--ransje. A--------- e- o------- A-p-l-i-e- e- o-a-s-e- ---------------------- Appelsinen er oransje. 0
Vyšnia (yra) raudona. K-rse-æ-e- -- --d-. K--------- e- r---- K-r-e-æ-e- e- r-d-. ------------------- Kirsebæret er rødt. 0
Dangus (yra) mėlynas. H-m-e--n -r ---. H------- e- b--- H-m-e-e- e- b-å- ---------------- Himmelen er blå. 0
Žolė (yra) žalia. G-es--t er g----. G------ e- g----- G-e-s-t e- g-ø-t- ----------------- Gresset er grønt. 0
Žemė (yra) ruda. Jor-e- -r-brun. J----- e- b---- J-r-e- e- b-u-. --------------- Jorden er brun. 0
Debesis (yra) pilkas. Skye- ----r-. S---- e- g--- S-y-n e- g-å- ------------- Skyen er grå. 0
Padangos (yra) juodos. D-kkene e- sva-te. D------ e- s------ D-k-e-e e- s-a-t-. ------------------ Dekkene er svarte. 0
Kokios spalvos (yra) sniegas? Baltos. Hv-l-----ar-- --r-s-ø-n--H--t. H------ f---- h-- s----- H---- H-i-k-n f-r-e h-r s-ø-n- H-i-. ------------------------------ Hvilken farge har snøen? Hvit. 0
Kokios spalvos (yra) saulė? Geltonos. Hv-l-e- ----e-h-- -ol-?--u-. H------ f---- h-- s---- G--- H-i-k-n f-r-e h-r s-l-? G-l- ---------------------------- Hvilken farge har sola? Gul. 0
Kokios spalvos (yra) apelsinas? Oranžinės. Hvi-k-n -arg----r-ap-e-sine-? Ora-s-e. H------ f---- h-- a---------- O------- H-i-k-n f-r-e h-r a-p-l-i-e-? O-a-s-e- -------------------------------------- Hvilken farge har appelsinen? Oransje. 0
Kokios spalvos (yra) vyšnia? Raudonos. Hvilk---f---e-h-r -i-se--r-t?-----. H------ f---- h-- k---------- R---- H-i-k-n f-r-e h-r k-r-e-æ-e-? R-d-. ----------------------------------- Hvilken farge har kirsebæret? Rødt. 0
Kokios spalvos (yra) dangus? Mėlynos. Hv--ke- ---g- -a---i---l-------. H------ f---- h-- h-------- B--- H-i-k-n f-r-e h-r h-m-e-e-? B-å- -------------------------------- Hvilken farge har himmelen? Blå. 0
Kokios spalvos (yra) žolė? Žalios. H---k---fa--- --- g-es-e-- G--nt. H------ f---- h-- g------- G----- H-i-k-n f-r-e h-r g-e-s-t- G-ø-t- --------------------------------- Hvilken farge har gresset? Grønt. 0
Kokios spalvos (yra) žemė? Rudos. H--l-----ar-e --- -----n?-B-un. H------ f---- h-- j------ B---- H-i-k-n f-r-e h-r j-r-e-? B-u-. ------------------------------- Hvilken farge har jorden? Brun. 0
Kokios spalvos (yra) debesis? Pilkos. H--lken ---g--h-r-sk-en?--r-. H------ f---- h-- s----- G--- H-i-k-n f-r-e h-r s-y-n- G-å- ----------------------------- Hvilken farge har skyen? Grå. 0
Kokios spalvos (yra) padangos? Juodos. Hv-l-e- f---- ----d--k-n----va-t. H------ f---- h-- d------- S----- H-i-k-n f-r-e h-r d-k-e-e- S-a-t- --------------------------------- Hvilken farge har dekkene? Svart. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Vyrai ir moterys kalba skirtingomis kalbomis

Visi žinome, kad vyrai ir moterys yra skirtingi. Tačiau, ar žinojote, kad jie net kalba skirtingai? Tai buvo įrodyta daugeliu tyrimų. Moterys kalba kitaip nei vyrai. Jos ne tokios tiesmukos ir santūresnės kalbėtojos. Vyrai paprastai kalba aiškiai ir tiesmukai. Taip pat skiriasi vyrų ir moterų pokalbių temos. Vyrai daugiausia kalba apie naujienas, ekonomiką ir sportą. Moterys linkusios aptarti socialines temas, pavyzdžiui, šeimą ar sveikatą. Tad vyrai daugiau kalba apie faktus. Moterys mėgsta kalbėti apie žmones. Stebina tai, kad moterys stengiasi kalbėti „silpna“ kalba. Tiksliau, jos kalba atsargiau ir mandagiau. Moterys taip pat užduoda daugiau klausimų. Taip elgdamosi jos greičiausiai siekia harmonijos ir nori išvengti konflikto. Be to, moterys turi daug turtingesnį jausmus apibūdinantį žodyną. Vyrams pokalbis prilygsta varžyboms. Jų kalba išskirtinai provokuojanti ir agresyvi. Vyrai per dieną pasako daug mažiau žodžių nei moterys. Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad taip yra dėl jų smegenų struktūros. Moterų ir vyrų smegenys skiriasi. Jų kalbos centrai irgi yra skirtingai struktūruoti. Nors, greičiausiai, mūsų kalbą veikia ir kiti veiksniai. Mokslas dar nepakankamai ilgai tai tyrinėja. Vis dėlto vyrai ir moterys kalba ne visiškai skirtingomis kalbomis. Nesusipratimų gali būti išvengta. Egzistuoja daug sėkmingo bendravimo strategijų. Paprasčiausia iš jų: geriau įsiklausykite!