Pasikalbėjimų knygelė

lt Viešbutyje — atvykimas   »   ro În hotel – sosirea

27 [dvidešimt septyni]

Viešbutyje — atvykimas

Viešbutyje — atvykimas

27 [douăzeci şi şapte]

În hotel – sosirea

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių rumunų Žaisti Daugiau
Ar turite laisvą kambarį? A-eţ----came-ă liber-? A---- o c----- l------ A-e-i o c-m-r- l-b-r-? ---------------------- Aveţi o cameră liberă? 0
(Aš) užsisakiau kambarį. Am -eze--at ---a--r-. A- r------- o c------ A- r-z-r-a- o c-m-r-. --------------------- Am rezervat o cameră. 0
Mano pavardė — Miuler (is). N--e-e--eu es------l-r. N----- m-- e--- M------ N-m-l- m-u e-t- M-l-e-. ----------------------- Numele meu este Müller. 0
Man reikia vienviečio kambario. Am n--oie-d- o-ca-e-ă-sin---. A- n----- d- o c----- s------ A- n-v-i- d- o c-m-r- s-n-l-. ----------------------------- Am nevoie de o cameră single. 0
Man reikia dviviečio kambario. A- n--o-e -e-o -a-e-- dub--. A- n----- d- o c----- d----- A- n-v-i- d- o c-m-r- d-b-ă- ---------------------------- Am nevoie de o cameră dublă. 0
Kiek kainuoja kambarys už naktį? Câ--c-s-ă----er-----noapt-? C-- c---- c----- p- n------ C-t c-s-ă c-m-r- p- n-a-t-? --------------------------- Cât costă camera pe noapte? 0
(Aš) norėčiau kambario su vonia. V-e-u-o c--e-- ----ad-. V---- o c----- c- c---- V-e-u o c-m-r- c- c-d-. ----------------------- Vreau o cameră cu cadă. 0
(Aš) norėčiau kambario su dušu. V-e-- ----m-r- c- d--. V---- o c----- c- d--- V-e-u o c-m-r- c- d-ş- ---------------------- Vreau o cameră cu duş. 0
Ar galiu pamatyti kambarį? P-t s- ----c-----? P-- s- v-- c------ P-t s- v-d c-m-r-? ------------------ Pot să văd camera? 0
Ar čia yra garažas? E-i-t-----i -- ga--j? E----- a--- u- g----- E-i-t- a-c- u- g-r-j- --------------------- Există aici un garaj? 0
Ar čia yra seifas? E-ist- a--- ----e-f? E----- a--- u- s---- E-i-t- a-c- u- s-i-? -------------------- Există aici un seif? 0
Ar čia yra faksas? Exis-- aici -- f-x? E----- a--- u- f--- E-i-t- a-c- u- f-x- ------------------- Există aici un fax? 0
Gerai, aš imu kambarį. B-ne,--au -----a. B---- i-- c------ B-n-, i-u c-m-r-. ----------------- Bine, iau camera. 0
Čia raktai. A------te-c-ei-. A--- e--- c----- A-c- e-t- c-e-a- ---------------- Aici este cheia. 0
Čia mano bagažas. A-ci --te-b-g-j---m-u. A--- e--- b------ m--- A-c- e-t- b-g-j-l m-u- ---------------------- Aici este bagajul meu. 0
Kelintą valandą pusryčiai? La-c- o-ă----s-r---t--m-c-l---j--? L- c- o-- s- s------- m---- d----- L- c- o-ă s- s-r-e-t- m-c-l d-j-n- ---------------------------------- La ce oră se serveşte micul dejun? 0
Kelintą valandą pietūs? La-c- o-- -- se-v-şt--p---zu-? L- c- o-- s- s------- p------- L- c- o-ă s- s-r-e-t- p-â-z-l- ------------------------------ La ce oră se serveşte prânzul? 0
Kelintą valandą vakarienė? L- ce---ă-s- se-v-şte ci-a? L- c- o-- s- s------- c---- L- c- o-ă s- s-r-e-t- c-n-? --------------------------- La ce oră se serveşte cina? 0

Norint sėkmingai išmokti, svarbu pailsėti

Norintieji sėkmingai ko nors išmokti, turėtų dažnai ilsėtis! Tokių išvadų buvo prieita po naujausių mokslinių tyrimų. Tyrinėtojai išstudijavo mokymosi fazes. Tyrimų metu buvo imituojamos įvairios mokymosi situacijos. Geriausiai informaciją įsisavinima mažomis dalimis. Vadinasi, neturėtume mokytis visko ir iš karto. Visada derėtų daryti pertraukas. Mokymosi sėkmė taip pat priklauso nuo biocheminių procesų. Tie procesai vyksta smegenyse. Nuo smegenų priklauso mums optimaliausias mokymosi ritmas. Kai išmokstame ką nors naujo, mūsų smegenys išskiria tam tikras medžiagas. Tos medžiagos daro įtaką mūsų smegenų ląstelėms. Šiame procese svarbų vaidmenį atlieka du specifiniai enzimai. Jie išskiriami kaskart, kai išmokstama nauja medžiaga. Tačiau jie nėra išskiriami vienu metu. Jų poveikis pasireiškia šiek tiek pavėluotai. Tačiau geriausiai išmokstame, kai procese dalyvauja iškart abu enzimai. Mūsų šansai išmokti žymiai padidėja, jei dažnai darome pertraukas. Tad prasminga būtų keisti individualių mokymosi fazių trukmę. Taip pat varijuoti turėtų ir pertraukų trukmė. Idealiausia būtų iš pradžių padaryti dvi dešimties minučių pertraukas. Vėliau padaryti vieną penkių minučių petrauką. O paskutinę pertrauką vertėtų pailginti iki 30 minučių. Pertraukų metu mūsų smegenys geriau įsimena naują medžiagą. Taip pat per pertraukas derėtų palikti savo darbo vietą. Patartina būtų šiek tiek pajudėti. Tad mokydamiesi darykite pertraukas pasivaikščiojimams! Ir nejauskite dėl to kaltės, nes mokotės net ilsėdamiesi!