Pasikalbėjimų knygelė

lt Viešbutyje — atvykimas   »   fi Hotellissa – saapuminen

27 [dvidešimt septyni]

Viešbutyje — atvykimas

Viešbutyje — atvykimas

27 [kaksikymmentäseitsemän]

Hotellissa – saapuminen

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
Ar turite laisvą kambarį? O--o t-il-ä vi-lä va--ita --o--i-a? Onko teillä vielä vapaita huoneita? O-k- t-i-l- v-e-ä v-p-i-a h-o-e-t-? ----------------------------------- Onko teillä vielä vapaita huoneita? 0
(Aš) užsisakiau kambarį. O--n va-ann-- --on-e-. Olen varannut huoneen. O-e- v-r-n-u- h-o-e-n- ---------------------- Olen varannut huoneen. 0
Mano pavardė — Miuler (is). Mi--n-ni-e----- Mü-ler. Minun nimeni on Müller. M-n-n n-m-n- o- M-l-e-. ----------------------- Minun nimeni on Müller. 0
Man reikia vienviečio kambario. Ha-u--sin---d---eng----uo-e--. Haluaisin yhdenhengen huoneen. H-l-a-s-n y-d-n-e-g-n h-o-e-n- ------------------------------ Haluaisin yhdenhengen huoneen. 0
Man reikia dviviečio kambario. H-l--i-in-ka---nhe-ge- hu-n--n. Haluaisin kahdenhengen huoneen. H-l-a-s-n k-h-e-h-n-e- h-o-e-n- ------------------------------- Haluaisin kahdenhengen huoneen. 0
Kiek kainuoja kambarys už naktį? M--- ---s-----one-pe- --? Mitä maksaa huone per yö? M-t- m-k-a- h-o-e p-r y-? ------------------------- Mitä maksaa huone per yö? 0
(Aš) norėčiau kambario su vonia. Ha---i--n---o--e--kylpyh-o----l-. Haluaisin huoneen kylpyhuoneella. H-l-a-s-n h-o-e-n k-l-y-u-n-e-l-. --------------------------------- Haluaisin huoneen kylpyhuoneella. 0
(Aš) norėčiau kambario su dušu. Ha---is-- ---ne-- s-ih-u--a. Haluaisin huoneen suihkulla. H-l-a-s-n h-o-e-n s-i-k-l-a- ---------------------------- Haluaisin huoneen suihkulla. 0
Ar galiu pamatyti kambarį? Saa--o nä-dä -uo-e--? Saanko nähdä huoneen? S-a-k- n-h-ä h-o-e-n- --------------------- Saanko nähdä huoneen? 0
Ar čia yra garažas? O----täällä--u---all--? Onko täällä autotallia? O-k- t-ä-l- a-t-t-l-i-? ----------------------- Onko täällä autotallia? 0
Ar čia yra seifas? Onko -ä--lä-k-s-ak----i-? Onko täällä kassakaappia? O-k- t-ä-l- k-s-a-a-p-i-? ------------------------- Onko täällä kassakaappia? 0
Ar čia yra faksas? O--o----l-ä --ksi-? Onko täällä faksia? O-k- t-ä-l- f-k-i-? ------------------- Onko täällä faksia? 0
Gerai, aš imu kambarį. Hyv-,--ta---uo-e-n. Hyvä, otan huoneen. H-v-, o-a- h-o-e-n- ------------------- Hyvä, otan huoneen. 0
Čia raktai. T--sä on -va--et. Tässä on avaimet. T-s-ä o- a-a-m-t- ----------------- Tässä on avaimet. 0
Čia mano bagažas. T-s------m----t-v-ra--. Tässä on matkatavarani. T-s-ä o- m-t-a-a-a-a-i- ----------------------- Tässä on matkatavarani. 0
Kelintą valandą pusryčiai? M---l---o- a------e-? Monelta on aamiainen? M-n-l-a o- a-m-a-n-n- --------------------- Monelta on aamiainen? 0
Kelintą valandą pietūs? Mo-e----on pä-v--lin--? Monelta on päivällinen? M-n-l-a o- p-i-ä-l-n-n- ----------------------- Monelta on päivällinen? 0
Kelintą valandą vakarienė? Mo--l----- -ll-ll--en? Monelta on illallinen? M-n-l-a o- i-l-l-i-e-? ---------------------- Monelta on illallinen? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Norint sėkmingai išmokti, svarbu pailsėti

Norintieji sėkmingai ko nors išmokti, turėtų dažnai ilsėtis! Tokių išvadų buvo prieita po naujausių mokslinių tyrimų. Tyrinėtojai išstudijavo mokymosi fazes. Tyrimų metu buvo imituojamos įvairios mokymosi situacijos. Geriausiai informaciją įsisavinima mažomis dalimis. Vadinasi, neturėtume mokytis visko ir iš karto. Visada derėtų daryti pertraukas. Mokymosi sėkmė taip pat priklauso nuo biocheminių procesų. Tie procesai vyksta smegenyse. Nuo smegenų priklauso mums optimaliausias mokymosi ritmas. Kai išmokstame ką nors naujo, mūsų smegenys išskiria tam tikras medžiagas. Tos medžiagos daro įtaką mūsų smegenų ląstelėms. Šiame procese svarbų vaidmenį atlieka du specifiniai enzimai. Jie išskiriami kaskart, kai išmokstama nauja medžiaga. Tačiau jie nėra išskiriami vienu metu. Jų poveikis pasireiškia šiek tiek pavėluotai. Tačiau geriausiai išmokstame, kai procese dalyvauja iškart abu enzimai. Mūsų šansai išmokti žymiai padidėja, jei dažnai darome pertraukas. Tad prasminga būtų keisti individualių mokymosi fazių trukmę. Taip pat varijuoti turėtų ir pertraukų trukmė. Idealiausia būtų iš pradžių padaryti dvi dešimties minučių pertraukas. Vėliau padaryti vieną penkių minučių petrauką. O paskutinę pertrauką vertėtų pailginti iki 30 minučių. Pertraukų metu mūsų smegenys geriau įsimena naują medžiagą. Taip pat per pertraukas derėtų palikti savo darbo vietą. Patartina būtų šiek tiek pajudėti. Tad mokydamiesi darykite pertraukas pasivaikščiojimams! Ir nejauskite dėl to kaltės, nes mokotės net ilsėdamiesi!