Pasikalbėjimų knygelė

lt Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais   »   ro A face comisioane

51 [penkiasdešimt vienas]

Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais

Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais

51 [cincizeci şi unu]

A face comisioane

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių rumunų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (eiti) į biblioteką. Vre-u -- ---- la ---liot---. V---- s- m--- l- b---------- V-e-u s- m-r- l- b-b-i-t-c-. ---------------------------- Vreau să merg la bibliotecă. 0
(Aš) noriu (eiti) į knygyną. V-e---s- m--g--a ---rări-. V---- s- m--- l- l-------- V-e-u s- m-r- l- l-b-ă-i-. -------------------------- Vreau să merg la librărie. 0
(Aš) noriu eiti pri kiosko. Vr-au-s- m--g--a -h---c. V---- s- m--- l- c------ V-e-u s- m-r- l- c-i-ş-. ------------------------ Vreau să merg la chioşc. 0
(Aš) noriu pasiimti knygą. Vr-a- s--împrum-- - c--t-. V---- s- î------- o c----- V-e-u s- î-p-u-u- o c-r-e- -------------------------- Vreau să împrumut o carte. 0
(Aš) noriu nusipirkti knygą. V---u ---c-m--r---cart-. V---- s- c----- o c----- V-e-u s- c-m-ă- o c-r-e- ------------------------ Vreau să cumpăr o carte. 0
(Aš) noriu nusipirkti laikraštį. V--a---- cump-- u- ziar. V---- s- c----- u- z---- V-e-u s- c-m-ă- u- z-a-. ------------------------ Vreau să cumpăr un ziar. 0
(Aš) noriu (eiti) į biblioteką pasiimti knygos. Vr-----ă mer- la-b-b-i---că ------împrumut o c-r--. V---- s- m--- l- b--------- c- s- î------- o c----- V-e-u s- m-r- l- b-b-i-t-c- c- s- î-p-u-u- o c-r-e- --------------------------------------------------- Vreau să merg la bibliotecă ca să împrumut o carte. 0
(Aš) noriu (eiti) į knygyną pirkti knygos. Vr-----ă----g l---i-răr-- ca--ă -um--r - c-r-e. V---- s- m--- l- l------- c- s- c----- o c----- V-e-u s- m-r- l- l-b-ă-i- c- s- c-m-ă- o c-r-e- ----------------------------------------------- Vreau să merg la librărie ca să cumpăr o carte. 0
(Aš) noriu (eiti) i kioską pirkti laikraštį. Vre---s--mer- ---c--oş- -a să c----- un --ar. V---- s- m--- l- c----- c- s- c----- u- z---- V-e-u s- m-r- l- c-i-ş- c- s- c-m-ă- u- z-a-. --------------------------------------------- Vreau să merg la chioşc ca să cumpăr un ziar. 0
(Aš) noriu (eiti) pas optiką. Vr-a- să m-r---a---t-ci--. V---- s- m--- l- o-------- V-e-u s- m-r- l- o-t-c-a-. -------------------------- Vreau să merg la optician. 0
(Aš) noriu (eiti) į prekybos centrą. V---u-să-------a s--ermar---. V---- s- m--- l- s----------- V-e-u s- m-r- l- s-p-r-a-k-t- ----------------------------- Vreau să merg la supermarket. 0
(Aš) noriu (eiti) pas kepėją. Vr----s--m-rg -- brut--. V---- s- m--- l- b------ V-e-u s- m-r- l- b-u-a-. ------------------------ Vreau să merg la brutar. 0
(Aš) noriu nusipirkti akinius. V---u-să---m----- ----che--e o-h----i. V---- s- c----- o p------ d- o-------- V-e-u s- c-m-ă- o p-r-c-e d- o-h-l-r-. -------------------------------------- Vreau să cumpăr o pereche de ochelari. 0
(Aš) noriu nusipirkti vaisių ir daržovių. V-e-u-să --mpă--f--c-- -- l----e. V---- s- c----- f----- ş- l------ V-e-u s- c-m-ă- f-u-t- ş- l-g-m-. --------------------------------- Vreau să cumpăr fructe şi legume. 0
(Aš) noriu nusipirkti bandelių ir duonos. V-eau s----m-ăr ----le--- p--n-. V---- s- c----- c----- ş- p----- V-e-u s- c-m-ă- c-i-l- ş- p-i-e- -------------------------------- Vreau să cumpăr chifle şi pâine. 0
(Aš) noriu eiti į optiką pirkti akinių. V-ea- ---merg-l- o-t-c-a--ca s---mi c-m-ă----p--ech- de -che--r-. V---- s- m--- l- o------- c- s- î-- c----- o p------ d- o-------- V-e-u s- m-r- l- o-t-c-a- c- s- î-i c-m-ă- o p-r-c-e d- o-h-l-r-. ----------------------------------------------------------------- Vreau să merg la optician ca să îmi cumpăr o pereche de ochelari. 0
(Aš) noriu eiti į prekybos centrą pirkti vaisių ir daržovių. V-e--s- ---g-l-------market -a-s- --m-ă- f-u-te-ş---e-u--. V--- s- m--- l- s---------- c- s- c----- f----- ş- l------ V-e- s- m-r- l- s-p-r-a-k-t c- s- c-m-ă- f-u-t- ş- l-g-m-. ---------------------------------------------------------- Vrea să merg la supermarket ca să cumpăr fructe şi legume. 0
(Aš) noriu eiti pas kepėją pirkti bandelių ir duonos. Vr-- să-me-- l-----t-- s- c-m-ăr---i--e--i-p--n-. V--- s- m--- l- b----- s- c----- c----- ş- p----- V-e- s- m-r- l- b-u-a- s- c-m-ă- c-i-l- ş- p-i-e- ------------------------------------------------- Vrea să merg la brutar să cumpăr chifle şi pâine. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Mažumų kalbos Europoje

Europoje kalbama daugeliu skirtingų kalbų. Daugelis jų yra indoeuropiečių kalbos. Be didžiųjų nacionalinių kalbų, egzistuoja ir daug mažesnių kalbų. Tai mažumų kalbos. Mažumų kalbos skiriasi nuo oficialiųjų. Tačiau tai nėra dialektai. Tos kalbos taip pat nėra imigrantų kalbos. Mažumų kalbos visada yra priklausomos nuo tautos. O tai reiškia, kad jos yra tam tikrų tautų kalbos. Mažumų kalbos egzistuoja beveik kiekvienoje Europos šalyje. O tai sudaro apie 40 Europos sąjungos kalbų. Kai kurios mažumų kalbos yra vartojamos tik vienoje šalyje. Tarp jų, pavyzdžiui, yra sorbų kalbos Vokietijoje. Tačiau čigonų kalba naudojama daugelyje Europos šalių. Mažumų kalbos turi ypatingą statusą. Taip yra todėl, kad jomis kalba nedaug žmonių. Tos grupės neturi išteklių pasistatyti sau mokyklas. Jiems taip pat sunku leisti savo literatūrą. Todėl daugeliui šių kalbų gresia išnykimas. Europos sąjunga nori apsaugoti mažumų kalbas. Visos kalbos yra svarbios kultūros ar identiteto sudedamosios dalys. Kai kurios tautos neturi valstybės ir egzistuoja tik kaip mažumos. Jų kalbų palaikymą skatina įvairios programos ir projektai. Tikimasi, kad mažesniųjų tautų kultūra irgi bus išsaugota. Vis dėlto kai kurios tų kalbų greitai išnyks. Tarp tokių kalbų yra lyvių kalba, kuria kalbama Latvijos provincijoje. Liko vos 20 šia kalba kalbančių gimtakalbių. Vadinasi, lyvių kalba yra mažiausia Europoje.