Pasikalbėjimų knygelė

lt Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais   »   fr Faire des courses

51 [penkiasdešimt vienas]

Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais

Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais

51 [cinquante et un]

Faire des courses

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių prancūzų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (eiti) į biblioteką. Je -eu-----------a bi-liothèq--. J- v--- a---- à l- b------------ J- v-u- a-l-r à l- b-b-i-t-è-u-. -------------------------------- Je veux aller à la bibliothèque. 0
(Aš) noriu (eiti) į knygyną. J--v--x-al--- - la-----ai-i-. J- v--- a---- à l- l--------- J- v-u- a-l-r à l- l-b-a-r-e- ----------------------------- Je veux aller à la librairie. 0
(Aš) noriu eiti pri kiosko. J---eu----ler--- ----qu-. J- v--- a---- a- k------- J- v-u- a-l-r a- k-o-q-e- ------------------------- Je veux aller au kiosque. 0
(Aš) noriu pasiimti knygą. J------ -mp---t-- -n--iv-e. J- v--- e-------- u- l----- J- v-u- e-p-u-t-r u- l-v-e- --------------------------- Je veux emprunter un livre. 0
(Aš) noriu nusipirkti knygą. Je ---- -c-e--r-un li---. J- v--- a------ u- l----- J- v-u- a-h-t-r u- l-v-e- ------------------------- Je veux acheter un livre. 0
(Aš) noriu nusipirkti laikraštį. Je -eux--c-e-er un---u----. J- v--- a------ u- j------- J- v-u- a-h-t-r u- j-u-n-l- --------------------------- Je veux acheter un journal. 0
(Aš) noriu (eiti) į biblioteką pasiimti knygos. Je ve-x aller à l----blio-hè-ue-pou--e--runter-un -i--e. J- v--- a---- à l- b----------- p--- e-------- u- l----- J- v-u- a-l-r à l- b-b-i-t-è-u- p-u- e-p-u-t-r u- l-v-e- -------------------------------------------------------- Je veux aller à la bibliothèque pour emprunter un livre. 0
(Aš) noriu (eiti) į knygyną pirkti knygos. J- veu---l--r---la-l-b---ri- pour ach-t-r ---l---e. J- v--- a---- à l- l-------- p--- a------ u- l----- J- v-u- a-l-r à l- l-b-a-r-e p-u- a-h-t-r u- l-v-e- --------------------------------------------------- Je veux aller à la librairie pour acheter un livre. 0
(Aš) noriu (eiti) i kioską pirkti laikraštį. J---eu--aller ---ki---ue p--r a--e--r-u---o-----. J- v--- a---- a- k------ p--- a------ u- j------- J- v-u- a-l-r a- k-o-q-e p-u- a-h-t-r u- j-u-n-l- ------------------------------------------------- Je veux aller au kiosque pour acheter un journal. 0
(Aš) noriu (eiti) pas optiką. Je--e-x a-----ch-z----pti---n. J- v--- a---- c--- l---------- J- v-u- a-l-r c-e- l-o-t-c-e-. ------------------------------ Je veux aller chez l’opticien. 0
(Aš) noriu (eiti) į prekybos centrą. Je--eu---l--- a- --pe--a-c-é. J- v--- a---- a- s----------- J- v-u- a-l-r a- s-p-r-a-c-é- ----------------------------- Je veux aller au supermarché. 0
(Aš) noriu (eiti) pas kepėją. Je--e-x---l-r-chez--- --u------. J- v--- a---- c--- l- b--------- J- v-u- a-l-r c-e- l- b-u-a-g-r- -------------------------------- Je veux aller chez le boulanger. 0
(Aš) noriu nusipirkti akinius. Je-veux a---ter -ne-pair- d----n-t-e-. J- v--- a------ u-- p---- d- l-------- J- v-u- a-h-t-r u-e p-i-e d- l-n-t-e-. -------------------------------------- Je veux acheter une paire de lunettes. 0
(Aš) noriu nusipirkti vaisių ir daržovių. J- ve----che--r d-s-fruits-e--de- l-g--e-. J- v--- a------ d-- f----- e- d-- l------- J- v-u- a-h-t-r d-s f-u-t- e- d-s l-g-m-s- ------------------------------------------ Je veux acheter des fruits et des légumes. 0
(Aš) noriu nusipirkti bandelių ir duonos. Je ve-x -c--t-- d-s-pe-i-- --i---et-d--p---. J- v--- a------ d-- p----- p---- e- d- p---- J- v-u- a-h-t-r d-s p-t-t- p-i-s e- d- p-i-. -------------------------------------------- Je veux acheter des petits pains et du pain. 0
(Aš) noriu eiti į optiką pirkti akinių. J---e-x ----- -h-- l--p---ie- p-u--a--ete---n--p--re--e -u-et--s. J- v--- a---- c--- l--------- p--- a------ u-- p---- d- l-------- J- v-u- a-l-r c-e- l-o-t-c-e- p-u- a-h-t-r u-e p-i-e d- l-n-t-e-. ----------------------------------------------------------------- Je veux aller chez l’opticien pour acheter une paire de lunettes. 0
(Aš) noriu eiti į prekybos centrą pirkti vaisių ir daržovių. Je-v--x ---er--u----ermarc-- ---r -----e- --s--ru-t- ---de--lé--me-. J- v--- a---- a- s---------- p--- a------ d-- f----- e- d-- l------- J- v-u- a-l-r a- s-p-r-a-c-é p-u- a-h-t-r d-s f-u-t- e- d-s l-g-m-s- -------------------------------------------------------------------- Je veux aller au supermarché pour acheter des fruits et des légumes. 0
(Aš) noriu eiti pas kepėją pirkti bandelių ir duonos. J- ve---alle- -h-z--- b--l-nger p--r-ac-et-------p-ti----ai----t d- -ain. J- v--- a---- c--- l- b-------- p--- a------ d-- p----- p---- e- d- p---- J- v-u- a-l-r c-e- l- b-u-a-g-r p-u- a-h-t-r d-s p-t-t- p-i-s e- d- p-i-. ------------------------------------------------------------------------- Je veux aller chez le boulanger pour acheter des petits pains et du pain. 0

Mažumų kalbos Europoje

Europoje kalbama daugeliu skirtingų kalbų. Daugelis jų yra indoeuropiečių kalbos. Be didžiųjų nacionalinių kalbų, egzistuoja ir daug mažesnių kalbų. Tai mažumų kalbos. Mažumų kalbos skiriasi nuo oficialiųjų. Tačiau tai nėra dialektai. Tos kalbos taip pat nėra imigrantų kalbos. Mažumų kalbos visada yra priklausomos nuo tautos. O tai reiškia, kad jos yra tam tikrų tautų kalbos. Mažumų kalbos egzistuoja beveik kiekvienoje Europos šalyje. O tai sudaro apie 40 Europos sąjungos kalbų. Kai kurios mažumų kalbos yra vartojamos tik vienoje šalyje. Tarp jų, pavyzdžiui, yra sorbų kalbos Vokietijoje. Tačiau čigonų kalba naudojama daugelyje Europos šalių. Mažumų kalbos turi ypatingą statusą. Taip yra todėl, kad jomis kalba nedaug žmonių. Tos grupės neturi išteklių pasistatyti sau mokyklas. Jiems taip pat sunku leisti savo literatūrą. Todėl daugeliui šių kalbų gresia išnykimas. Europos sąjunga nori apsaugoti mažumų kalbas. Visos kalbos yra svarbios kultūros ar identiteto sudedamosios dalys. Kai kurios tautos neturi valstybės ir egzistuoja tik kaip mažumos. Jų kalbų palaikymą skatina įvairios programos ir projektai. Tikimasi, kad mažesniųjų tautų kultūra irgi bus išsaugota. Vis dėlto kai kurios tų kalbų greitai išnyks. Tarp tokių kalbų yra lyvių kalba, kuria kalbama Latvijos provincijoje. Liko vos 20 šia kalba kalbančių gimtakalbių. Vadinasi, lyvių kalba yra mažiausia Europoje.