Pasikalbėjimų knygelė

lt Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais   »   sq Bёj pazarin

51 [penkiasdešimt vienas]

Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais

Apsipirkimas / Apsirūpinimas pirkiniais

51 [pesёdhjetёenjё]

Bёj pazarin

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių albanų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (eiti) į biblioteką. Dua-tё s--oj n---i-l-----ё. D-- t- s---- n- b---------- D-a t- s-k-j n- b-b-i-t-k-. --------------------------- Dua tё shkoj nё bibliotekё. 0
(Aš) noriu (eiti) į knygyną. Dua -ё-s-ko--nё----r-ri. D-- t- s---- n- l------- D-a t- s-k-j n- l-b-a-i- ------------------------ Dua tё shkoj nё librari. 0
(Aš) noriu eiti pri kiosko. Du- t- sh-oj-t---i---a. D-- t- s---- t- k------ D-a t- s-k-j t- k-o-k-. ----------------------- Dua tё shkoj te kioska. 0
(Aš) noriu pasiimti knygą. Dua t- -a-- h-----ё-l---r. D-- t- m--- h-- n-- l----- D-a t- m-r- h-a n-ё l-b-r- -------------------------- Dua tё marr hua njё libёr. 0
(Aš) noriu nusipirkti knygą. D-a tё b-ej--j----b-r. D-- t- b--- n-- l----- D-a t- b-e- n-ё l-b-r- ---------------------- Dua tё blej njё libёr. 0
(Aš) noriu nusipirkti laikraštį. Du- t---le--n-ё-g-z-tё. D-- t- b--- n-- g------ D-a t- b-e- n-ё g-z-t-. ----------------------- Dua tё blej njё gazetё. 0
(Aš) noriu (eiti) į biblioteką pasiimti knygos. Du- tё-shk----ё--i--i----- -ё--a-- --- l-bё-. D-- t- s---- n- b--------- t- m--- n-- l----- D-a t- s-k-j n- b-b-i-t-k- t- m-r- n-ё l-b-r- --------------------------------------------- Dua tё shkoj nё bibliotekё tё marr njё libёr. 0
(Aš) noriu (eiti) į knygyną pirkti knygos. Dua t----k-j-----ibr-r---ё ble---jё -i-ё-. D-- t- s---- n- l------ t- b--- n-- l----- D-a t- s-k-j n- l-b-a-i t- b-e- n-ё l-b-r- ------------------------------------------ Dua tё shkoj nё librari tё blej njё libёr. 0
(Aš) noriu (eiti) i kioską pirkti laikraštį. D---t---h--- te -i-sk- pёr tё ble---nj---aze-ё. D-- t- s---- t- k----- p-- t- b---- n-- g------ D-a t- s-k-j t- k-o-k- p-r t- b-e-ё n-ё g-z-t-. ----------------------------------------------- Dua tё shkoj te kioska pёr tё blerё njё gazetё. 0
(Aš) noriu (eiti) pas optiką. D-a-t- -h--j--e o-u--sti. D-- t- s---- t- o-------- D-a t- s-k-j t- o-u-i-t-. ------------------------- Dua tё shkoj te okulisti. 0
(Aš) noriu (eiti) į prekybos centrą. Du- -ё--hk-j nё--up-rmar-et. D-- t- s---- n- s----------- D-a t- s-k-j n- s-p-r-a-k-t- ---------------------------- Dua tё shkoj nё supermarket. 0
(Aš) noriu (eiti) pas kepėją. Dua ------o--te--u-r- ---ukё-. D-- t- s---- t- f---- e b----- D-a t- s-k-j t- f-r-a e b-k-s- ------------------------------ Dua tё shkoj te furra e bukёs. 0
(Aš) noriu nusipirkti akinius. Dua -- b--j s---. D-- t- b--- s---- D-a t- b-e- s-z-. ----------------- Dua tё blej syze. 0
(Aš) noriu nusipirkti vaisių ir daržovių. Dua--ё blej fr--a-dh- p-r-m-. D-- t- b--- f---- d-- p------ D-a t- b-e- f-u-a d-e p-r-m-. ----------------------------- Dua tё blej fruta dhe perime. 0
(Aš) noriu nusipirkti bandelių ir duonos. Du- tё-b-e---im--- dh--bu--. D-- t- b--- s----- d-- b---- D-a t- b-e- s-m-t- d-e b-k-. ---------------------------- Dua tё blej simite dhe bukё. 0
(Aš) noriu eiti į optiką pirkti akinių. D-a tё shk-- t--ok-li----pёr tё-bl--ё sy--. D-- t- s---- t- o------- p-- t- b---- s---- D-a t- s-k-j t- o-u-i-t- p-r t- b-e-ё s-z-. ------------------------------------------- Dua tё shkoj te okulisti pёr tё blerё syze. 0
(Aš) noriu eiti į prekybos centrą pirkti vaisių ir daržovių. Du-------k-j ---su---mark-- ----tё bler- fru---dhe p--i-e. D-- t- s---- n- s---------- p-- t- b---- f---- d-- p------ D-a t- s-k-j n- s-p-r-a-k-t p-r t- b-e-ё f-u-a d-e p-r-m-. ---------------------------------------------------------- Dua tё shkoj nё supermarket pёr tё blerё fruta dhe perime. 0
(Aš) noriu eiti pas kepėją pirkti bandelių ir duonos. D-- t--sh----te---r-a --b--ё---ёr t----e-ё si-i-e dh----kё. D-- t- s---- t- f---- e b---- p-- t- b---- s----- d-- b---- D-a t- s-k-j t- f-r-a e b-k-s p-r t- b-e-ё s-m-t- d-e b-k-. ----------------------------------------------------------- Dua tё shkoj te furra e bukёs pёr tё blerё simite dhe bukё. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Mažumų kalbos Europoje

Europoje kalbama daugeliu skirtingų kalbų. Daugelis jų yra indoeuropiečių kalbos. Be didžiųjų nacionalinių kalbų, egzistuoja ir daug mažesnių kalbų. Tai mažumų kalbos. Mažumų kalbos skiriasi nuo oficialiųjų. Tačiau tai nėra dialektai. Tos kalbos taip pat nėra imigrantų kalbos. Mažumų kalbos visada yra priklausomos nuo tautos. O tai reiškia, kad jos yra tam tikrų tautų kalbos. Mažumų kalbos egzistuoja beveik kiekvienoje Europos šalyje. O tai sudaro apie 40 Europos sąjungos kalbų. Kai kurios mažumų kalbos yra vartojamos tik vienoje šalyje. Tarp jų, pavyzdžiui, yra sorbų kalbos Vokietijoje. Tačiau čigonų kalba naudojama daugelyje Europos šalių. Mažumų kalbos turi ypatingą statusą. Taip yra todėl, kad jomis kalba nedaug žmonių. Tos grupės neturi išteklių pasistatyti sau mokyklas. Jiems taip pat sunku leisti savo literatūrą. Todėl daugeliui šių kalbų gresia išnykimas. Europos sąjunga nori apsaugoti mažumų kalbas. Visos kalbos yra svarbios kultūros ar identiteto sudedamosios dalys. Kai kurios tautos neturi valstybės ir egzistuoja tik kaip mažumos. Jų kalbų palaikymą skatina įvairios programos ir projektai. Tikimasi, kad mažesniųjų tautų kultūra irgi bus išsaugota. Vis dėlto kai kurios tų kalbų greitai išnyks. Tarp tokių kalbų yra lyvių kalba, kuria kalbama Latvijos provincijoje. Liko vos 20 šia kalba kalbančių gimtakalbių. Vadinasi, lyvių kalba yra mažiausia Europoje.