Pasikalbėjimų knygelė

lt Darbai   »   sq Punoj

55 [penkiasdešimt penki]

Darbai

Darbai

55 [pesёdhjetёepesё]

Punoj

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių albanų Žaisti Daugiau
Ką (jūs) dirbate / kokia jūsų profesija? Ç-a---p-of--io-i---n-? Çfarё profesioni keni? Ç-a-ё p-o-e-i-n- k-n-? ---------------------- Çfarё profesioni keni? 0
Mano vyras gydytojas. B--ri -m-ё------j--. Burri im ёshtё mjek. B-r-i i- ё-h-ё m-e-. -------------------- Burri im ёshtё mjek. 0
(Aš) dirbu pusę dienos medicinos seserimi. U-ё p-noj-gjy--ё d-t- -i-i---r----e. Unё punoj gjysmё dite si infermiere. U-ё p-n-j g-y-m- d-t- s- i-f-r-i-r-. ------------------------------------ Unё punoj gjysmё dite si infermiere. 0
Netrukus (mes) gausime pensiją. S--s-pe--i-do--ё ma-r-- pens-on-n. Sё shpejti do tё marrim pensionin. S- s-p-j-i d- t- m-r-i- p-n-i-n-n- ---------------------------------- Sё shpejti do tё marrim pensionin. 0
Bet mokesčiai dideli. Por -------j-nё -ё---r--. Por taksat janё tё larta. P-r t-k-a- j-n- t- l-r-a- ------------------------- Por taksat janё tё larta. 0
Sveikatos draudimas taip pat didelis. S-gu---i sh------so------- i -a--ё. Sigurimi shёndetёsor ёshtё i lartё. S-g-r-m- s-ё-d-t-s-r ё-h-ё i l-r-ё- ----------------------------------- Sigurimi shёndetёsor ёshtё i lartё. 0
Kokią profesiją (tu) nori rinktis? Çfarё-d---ё---he-h? Çfarё do tё bёhesh? Ç-a-ё d- t- b-h-s-? ------------------- Çfarё do tё bёhesh? 0
(Aš) norėčiau būti inžinierius. Du--tё-bёh-m -nx-ini--. Dua tё bёhem inxhinier. D-a t- b-h-m i-x-i-i-r- ----------------------- Dua tё bёhem inxhinier. 0
(Aš) noriu studijuoti universitete. Dua -ё-stu---j-n- -n-ve-sit-t. Dua tё studioj nё universitet. D-a t- s-u-i-j n- u-i-e-s-t-t- ------------------------------ Dua tё studioj nё universitet. 0
Aš (esu) praktikantas. Ja- ---k----n-. Jam praktikant. J-m p-a-t-k-n-. --------------- Jam praktikant. 0
(Aš) uždirbu nedaug. Nuk--i-oj -h--ё. Nuk fitoj shumё. N-k f-t-j s-u-ё- ---------------- Nuk fitoj shumё. 0
(Aš) atlieku praktiką užsienyje. P--bё- n-ё ----------a-h-ё sh---i-. Po bёj njё praktikё jashtё shtetit. P- b-j n-ё p-a-t-k- j-s-t- s-t-t-t- ----------------------------------- Po bёj njё praktikё jashtё shtetit. 0
Tai mano viršininkas / šefas. Ky ----ё-s-efi-i-. Ky ёshtё shefi im. K- ё-h-ё s-e-i i-. ------------------ Ky ёshtё shefi im. 0
Aš turiu malonius bendradarbius. K-- --l--- t- mir-. Kam kolegё tё mirё. K-m k-l-g- t- m-r-. ------------------- Kam kolegё tё mirё. 0
Per pietus (mes) visuomet einame į valgyklą. D----ve-shko-m- --it-monё -ё m--c-. Drekave shkojmё gjithmonё nё mencё. D-e-a-e s-k-j-ё g-i-h-o-ё n- m-n-ё- ----------------------------------- Drekave shkojmё gjithmonё nё mencё. 0
(Aš) ieškau darbo. Po-k-r--- --- -end-p-n-. Po kёrkoj njё vend pune. P- k-r-o- n-ё v-n- p-n-. ------------------------ Po kёrkoj njё vend pune. 0
(Aš) jau metai esu bedarbis. Q---r-j--j- -iti jam-pa--unё. Qё prej njё viti jam pa punё. Q- p-e- n-ё v-t- j-m p- p-n-. ----------------------------- Qё prej njё viti jam pa punё. 0
Šioje šalyje (yra) per daug bedarbių. N- kёtё---nd-k- -h-m--t- p----ё. Nё kёtё vend ka shumё tё papunё. N- k-t- v-n- k- s-u-ё t- p-p-n-. -------------------------------- Nё kёtё vend ka shumё tё papunё. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Atminčiai būtina kalba

Daugelis atsimena savo pirmąją dieną mokykloje. Tačiau jie nepamena, kas vyko iki to. Beveik visiškai neprisimename pirmųjų savo metų. Tačiau kodėl? Kodėl negalime prisiminti savo kūdikystės? Priežastis slypi mūsų raidoje. Kalba ir atmintis vystosi maždaug tuo pačiu metu. O tam, kad ką nors prisimintume, mums reikalinga kalba. Mums būtina turėti žodžius, kuriais galėtume nusakyti patirtis. Mokslininkai atliko įvairius tyrimus su vaikais. Tyrimai atskleidė įdomų dalyką. Vis tik vaikai išmoksta kalbėti, jie pamiršta viską, kas vyko prieš tai. Tad kalbos pradžia taip pat yra atminties pradžia. Per pirmuosius trejus metus vaikai išties daug išmoksta. Kasdien jie patiria ką nors nauja. Tos patirtys tokiame amžiuje yra labai svarbios. Nepaisant visko, jos visos išnyksta. Psichologai šį fenomeną vadina akstyvosios vaikystės amnezija. Išlieka tik tai, ką vaikai gali įvardyti. Autobiografinėje atmintyje išsaugomi asmeniniai potyriai. Ji funkcionuoja kaip dienoraštis. Jame užfiksuojama viskas, kas mūsų gyvenime svarbu. Taip autobiografinė atmintis formuoja mūsų asmenybę. Tačiau jos raida priklauso nuo gimtosios kalbos išmokimo. Be to, šią atmintį galime aktyvuoti tik per kalbą. Žinoma, tai, ko išmokstame kūdikystėje, negali būti visiškai ištrinta. Ta atmintis yra saugoma kažkur mūsų smegenyse. Tiesiog daugiau nebegalime jos pasiekti... Gaila, ar ne?