Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   sq Ndajfoljet

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [njёqind]

Ndajfoljet

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių albanų Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada nj----- – k---ё njёherё – kurrё 0
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? A k--- q--- n--------- n- B-----? A keni qenё ndonjёherё nё Berlin? 0
Ne, dar niekada. Jo- a--------. Jo, asnjёherё. 0
kas nors — niekas di---- – a----h dikush – askush 0
Ar čia ką nors pažįstate? A n----- n-----? A njihni ndonjё? 0
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. Jo- n-- n--- n---- k---. Jo, nuk njoh njeri kёtu. 0
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau ak--- – j- mё akoma – jo mё 0
Ar dar ilgai būsite čia? A d- r---- a---- g---- k---? A do rrini akoma gjatё kёtu? 0
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. Jo- n-- r-- m- g---- k---. Jo, nuk rri mё gjatё kёtu. 0
dar šiek tiek — nieko daugiau ak--- m- – j- mё akoma mё – jo mё 0
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? A d-------- t- p--- a----? A dёshironi tё pini akoma? 0
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. Jo- s---- m-. Jo, s’dua mё. 0
jau ką / ko nors — dar nieko di--- – a---- a---ё diçka – akoma asgjё 0
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? A k--- n----- n----- g--? A keni ngrёnё ndonjё gjё? 0
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. Jo- s---- n----- a---- a----. Jo, s’kam ngrёnё akoma asgjё. 0
dar kas (nors) — daugiau niekas nd---- a---- – a----- mё ndonjё akoma – askush mё 0
Ar dar kas nori kavos? A d------- d----- t----- n-- k---? A dёshiron dikush tjetёr njё kafe? 0
Ne, daugiau niekas. Jo- a----- m-. Jo, askush mё. 0

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...