Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 1   »   sl Preteklost 1

81 [aštuoniasdešimt vienas]

Praeitis 1

Praeitis 1

81 [enainosemdeset]

Preteklost 1

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovėnų Žaisti Daugiau
rašyti p-s--i p----- p-s-t- ------ pisati 0
Jis (pa)rašė laišką. O-----n-pi-al -is--. O- j- n------ p----- O- j- n-p-s-l p-s-o- -------------------- On je napisal pismo. 0
O ji (už)rašė atviruką. I- -n- -e --pis--a r----ednico. I- o-- j- n------- r----------- I- o-a j- n-p-s-l- r-z-l-d-i-o- ------------------------------- In ona je napisala razglednico. 0
skaityti bra-i b---- b-a-i ----- brati 0
Jis skaitė iliustruotą žurnalą. O--j--b--l-rev-j-. O- j- b--- r------ O- j- b-a- r-v-j-. ------------------ On je bral revijo. 0
O ji skaitė knygą. I- ---------al- --ji-o. I- o-- j- b---- k------ I- o-a j- b-a-a k-j-g-. ----------------------- In ona je brala knjigo. 0
imti v-e-i v---- v-e-i ----- vzeti 0
Jis paėmė cigaretę. Vz-- j- -n- c--ar-t-. V--- j- e-- c-------- V-e- j- e-o c-g-r-t-. --------------------- Vzel je eno cigareto. 0
Ji paėmė gabalėlį šokolado. Vzel- j---n --šček čok--ad-. V---- j- e- k----- č-------- V-e-a j- e- k-š-e- č-k-l-d-. ---------------------------- Vzela je en košček čokolade. 0
Jis buvo neištikimas, bet ji buvo ištikima. On-j- --- n-zv---,------a zve-ta. O- j- b-- n------- o-- p- z------ O- j- b-l n-z-e-t- o-a p- z-e-t-. --------------------------------- On je bil nezvest, ona pa zvesta. 0
Jis buvo tinginys, bet ji buvo darbšti. O- j- bil-l--- ----p- m---j---. O- j- b-- l--- o-- p- m-------- O- j- b-l l-n- o-a p- m-r-j-v-. ------------------------------- On je bil len, ona pa marljiva. 0
Jis buvo neturtingas, bet ji buvo turtinga. O--j----l re--n- -n-------g-ta. O- j- b-- r----- o-- p- b------ O- j- b-l r-v-n- o-a p- b-g-t-. ------------------------------- On je bil reven, ona pa bogata. 0
Jis turėjo ne pinigų, bet skolų. O- ni -me---e-ar-a- -a- pa d--g-ve. O- n- i--- d------- p-- p- d------- O- n- i-e- d-n-r-a- p-č p- d-l-o-e- ----------------------------------- On ni imel denarja, pač pa dolgove. 0
Jis neturėjo laimės, jam nesisekė. O- ni-imel--r--e- ------ -m--o. O- n- i--- s----- p-- p- s----- O- n- i-e- s-e-e- p-č p- s-o-o- ------------------------------- On ni imel sreče, pač pa smolo. 0
Jam nesisekė, jį persekiojo nesėkmės. O--ni -i- ---e---,--ač--a j------n--sp-š--. O- n- b-- u------- p-- p- j- b-- n--------- O- n- b-l u-p-š-n- p-č p- j- b-l n-u-p-š-n- ------------------------------------------- On ni bil uspešen, pač pa je bil neuspešen. 0
Jis buvo ne patenkintas, bet nepatenkintas. O- n- -il -a-ov--j-n- --č-pa je---l ne--do--ljen. O- n- b-- z---------- p-- p- j- b-- n------------ O- n- b-l z-d-v-l-e-, p-č p- j- b-l n-z-d-v-l-e-. ------------------------------------------------- On ni bil zadovoljen, pač pa je bil nezadovoljen. 0
Jis buvo ne laimingas, bet nelaimingas. O- -i -il-s--č--, pač -- -e -il nesr---n. O- n- b-- s------ p-- p- j- b-- n-------- O- n- b-l s-e-e-, p-č p- j- b-l n-s-e-e-. ----------------------------------------- On ni bil srečen, pač pa je bil nesrečen. 0
Jis buvo ne simpatiškas, bet nesimpatiškas. On--- -i--s--patič----pa---a -- --l anti--t-čen. O- n- b-- s---------- p-- p- j- b-- a----------- O- n- b-l s-m-a-i-e-, p-č p- j- b-l a-t-p-t-č-n- ------------------------------------------------ On ni bil simpatičen, pač pa je bil antipatičen. 0

Kaip vaikai išmoksta teisingai kalbėti

Vos tik gimęs žmogus ima bendrauti. Kūdikiai ko nors norėdami verkia. Jau vos kelių mėnesių jie gali pasakyti kelis paprastus žodžius. Būdami dviejų metų jie gali ištarti maždaug trijų žodžių sakinius. Ne nuo mūsų priklauso, kada vaikai pradeda kalbėti. Tačiau mes atsakingi už tai, kaip gerai jie išmoksta savo gimtąją kalbą! Todėl turėtumėte apsvarstyti kelis dalykus. Svarbiausia, kad vaikai visada būtų motyvuoti mokytis. Vaikas turi žinoti, kad jam sekasi, kai jis kalba. Vaikams patinka, kai jiems šypsosi. Vyresniems vaikams patinka bendrauti su aplinka. Jie stengiasi kalbėti taip kaip aplinkiniai. Todėl jų tėvų ir mokytojų kalbiniai įgūdžiai yra labai svarbūs. Vaikai taip pat turi išmokti to, kad kalba yra vertinga. Tačiau mokantis jiems turėtų būti linksma. Skaitymas garsiai gali parodyti vaikams, kokia įdomi gali būti kalba. Tėvai taip pat turėtų kuo daugiau laiko leisti su vaiku. Kai vaikas ką nors patiria, jis nori apie tai pasikalbėti. Dvikalbiams vaikams reikia griežtų taisyklių. Jie turi žinoti, kuria kalba ir su kuo turi būti kalbama. Taip jų smegenys išmoks atskirti dvi kalbas. Kai vaikai pradeda lankyti mokyklą, keičiasi jų kalba. Jie išmoksta naujos šnekamosios kalbos. Svarbu, kad tėvai stebėtų, kaip kalba jų vaikas. Tyrimai parodė, kad pirmoji kalba lieka jų atmintyje visam laikui. Tai, ko išmokstame vaikystėje, lydi mus visą gyvenimą. Tas, kas vaikystėje išmoksta taisyklingos gimtosios kalbos, vėliau iš to turi naudos. Jis greičiau ir geriau išmoksta naujų dalykų – ne tik užsienio kalbų…