Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 1   »   ku Past tense 1

81 [aštuoniasdešimt vienas]

Praeitis 1

Praeitis 1

81 [heştê û yek]

Past tense 1

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kurdų (kurmandžių) Žaisti Daugiau
rašyti n-vî--ndin n--------- n-v-s-n-i- ---------- nivîsandin 0
Jis (pa)rašė laišką. Wî -am----------and. W- n------ n-------- W- n-m-y-k n-v-s-n-. -------------------- Wî nameyek nivîsand. 0
O ji (už)rašė atviruką. Û-wê -ar--- niv-s-nd. Û w- q----- n-------- Û w- q-r-e- n-v-s-n-. --------------------- Û wê qartek nivîsand. 0
skaityti x--ndin x------ x-e-d-n ------- xwendin 0
Jis skaitė iliustruotą žurnalą. Wî k--a-e- -we--. W- k------ x----- W- k-v-r-k x-e-d- ----------------- Wî kovarek xwend. 0
O ji skaitė knygą. Û -- p----kek x-e-d Û w- p------- x---- Û w- p-r-û-e- x-e-d ------------------- Û wê pirtûkek xwend 0
imti we-gi---n w-------- w-r-i-t-n --------- wergirtin 0
Jis paėmė cigaretę. Wî ci------k--ergir-. W- c-------- w------- W- c-x-r-y-k w-r-i-t- --------------------- Wî cixareyek wergirt. 0
Ji paėmė gabalėlį šokolado. W- qe-ek-ç-----t--w----r-. W- q---- ç------- w------- W- q-t-k ç-k-l-t- w-r-i-t- -------------------------- Wê qetek çîkolate wergirt. 0
Jis buvo neištikimas, bet ji buvo ištikima. E--(--r- -ilso- nînbû, -- e- (j--)--i-----b-. E- (---- d----- n----- l- e- (---- d----- b-- E- (-ê-) d-l-o- n-n-û- l- e- (-i-) d-l-o- b-. --------------------------------------------- Ew (mêr) dilsoz nînbû, lê ew (jin) dilsoz bû. 0
Jis buvo tinginys, bet ji buvo darbšti. E- (-êr--t-r-l --- l- ------n)---hat- --. E- (---- t---- b-- l- e- (---- j----- b-- E- (-ê-) t-r-l b-, l- e- (-i-) j-h-t- b-. ----------------------------------------- Ew (mêr) tiral bû, lê ew (jin) jêhatî bû. 0
Jis buvo neturtingas, bet ji buvo turtinga. Ew -m-r)---za----,-lê-e- (--n) dew-e-end bû. E- (---- x---- b-- l- e- (---- d-------- b-- E- (-ê-) x-z-n b-, l- e- (-i-) d-w-e-e-d b-. -------------------------------------------- Ew (mêr) xizan bû, lê ew (jin) dewlemend bû. 0
Jis turėjo ne pinigų, bet skolų. Perê -----n---- ---b-l- -ey-ê--î -ebû. P--- w- t--- b- l- b--- d---- w- h---- P-r- w- t-n- b- l- b-l- d-y-ê w- h-b-. -------------------------------------- Perê wî tine bû lê belê deynê wî hebû. 0
Jis neturėjo laimės, jam nesisekė. Ş--s- -î-t--e -- -ê ---- bê--n--bû. Ş---- w- t--- b- l- b--- b----- b-- Ş-n-ê w- t-n- b- l- b-l- b-ş-n- b-. ----------------------------------- Şansê wî tine bû lê belê bêşans bû. 0
Jam nesisekė, jį persekiojo nesėkmės. E- serkef-î----bû--- -elê s--ne--t- -û. E- s------- n---- l- b--- s-------- b-- E- s-r-e-t- n-n-û l- b-l- s-r-e-e-î b-. --------------------------------------- Ew serkeftî nînbû lê belê serneketî bû. 0
Jis buvo ne patenkintas, bet nepatenkintas. E---ê-xweş --n-û,-lê---lê--êk-- bû. E- k------ n----- l- b--- b---- b-- E- k-f-w-ş n-n-û- l- b-l- b-k-f b-. ----------------------------------- Ew kêfxweş nînbû, lê belê bêkêf bû. 0
Jis buvo ne laimingas, bet nelaimingas. Ew-d------------ -ê--el------eş---. E- d----- n----- l- b--- d----- b-- E- d-l-a- n-n-û- l- b-l- d-l-e- b-. ----------------------------------- Ew dilşad nînbû, lê belê dilreş bû. 0
Jis buvo ne simpatiškas, bet nesimpatiškas. E---w-n-îrî- nî-b---------ê---î-te---b-. E- x-------- n----- l- b--- x------- b-- E- x-î-ş-r-n n-n-û- l- b-l- x-î-t-h- b-. ---------------------------------------- Ew xwînşîrîn nînbû, lê belê xwîntehl bû. 0

Kaip vaikai išmoksta teisingai kalbėti

Vos tik gimęs žmogus ima bendrauti. Kūdikiai ko nors norėdami verkia. Jau vos kelių mėnesių jie gali pasakyti kelis paprastus žodžius. Būdami dviejų metų jie gali ištarti maždaug trijų žodžių sakinius. Ne nuo mūsų priklauso, kada vaikai pradeda kalbėti. Tačiau mes atsakingi už tai, kaip gerai jie išmoksta savo gimtąją kalbą! Todėl turėtumėte apsvarstyti kelis dalykus. Svarbiausia, kad vaikai visada būtų motyvuoti mokytis. Vaikas turi žinoti, kad jam sekasi, kai jis kalba. Vaikams patinka, kai jiems šypsosi. Vyresniems vaikams patinka bendrauti su aplinka. Jie stengiasi kalbėti taip kaip aplinkiniai. Todėl jų tėvų ir mokytojų kalbiniai įgūdžiai yra labai svarbūs. Vaikai taip pat turi išmokti to, kad kalba yra vertinga. Tačiau mokantis jiems turėtų būti linksma. Skaitymas garsiai gali parodyti vaikams, kokia įdomi gali būti kalba. Tėvai taip pat turėtų kuo daugiau laiko leisti su vaiku. Kai vaikas ką nors patiria, jis nori apie tai pasikalbėti. Dvikalbiams vaikams reikia griežtų taisyklių. Jie turi žinoti, kuria kalba ir su kuo turi būti kalbama. Taip jų smegenys išmoks atskirti dvi kalbas. Kai vaikai pradeda lankyti mokyklą, keičiasi jų kalba. Jie išmoksta naujos šnekamosios kalbos. Svarbu, kad tėvai stebėtų, kaip kalba jų vaikas. Tyrimai parodė, kad pirmoji kalba lieka jų atmintyje visam laikui. Tai, ko išmokstame vaikystėje, lydi mus visą gyvenimą. Tas, kas vaikystėje išmoksta taisyklingos gimtosios kalbos, vėliau iš to turi naudos. Jis greičiau ir geriau išmoksta naujų dalykų – ne tik užsienio kalbų…