Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 1   »   sv Förfluten tid 1

81 [aštuoniasdešimt vienas]

Praeitis 1

Praeitis 1

81 [åttoiett]

Förfluten tid 1

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių švedų Žaisti Daugiau
rašyti sk---a skriva 0
Jis (pa)rašė laišką. Ha- s---- e-- b---. Han skrev ett brev. 0
O ji (už)rašė atviruką. Oc- h-- s---- e-- k---. Och hon skrev ett kort. 0
skaityti lä-a läsa 0
Jis skaitė iliustruotą žurnalą. Ha- l---- e- v-----------. Han läste en veckotidning. 0
O ji skaitė knygą. Oc- h-- l---- e- b--. Och hon läste en bok. 0
imti ta ta 0
Jis paėmė cigaretę. Ha- t-- e- c-------. Han tog en cigarett. 0
Ji paėmė gabalėlį šokolado. Ho- t-- e- b-- c------. Hon tog en bit choklad. 0
Jis buvo neištikimas, bet ji buvo ištikima. Ha- v-- o------- m-- h-- v-- t-----. Han var otrogen, men hon var trogen. 0
Jis buvo tinginys, bet ji buvo darbšti. Ha- v-- l--- m-- h-- v-- f-----. Han var lat, men hon var flitig. 0
Jis buvo neturtingas, bet ji buvo turtinga. Ha- v-- f------ m-- h-- v-- r--. Han var fattig, men hon var rik. 0
Jis turėjo ne pinigų, bet skolų. Ha- h--- i--- p------ u--- s------. Han hade inga pengar, utan skulder. 0
Jis neturėjo laimės, jam nesisekė. Ha- h--- i--- t--- u--- o---. Han hade inte tur, utan otur. 0
Jam nesisekė, jį persekiojo nesėkmės. Ha- h--- i---- f-------- u--- m------. Han hade ingen framgång, utan motgång. 0
Jis buvo ne patenkintas, bet nepatenkintas. Ha- v-- i--- n---- u--- m-------. Han var inte nöjd, utan missnöjd. 0
Jis buvo ne laimingas, bet nelaimingas. Ha- v-- i--- l------- u--- o-------. Han var inte lycklig, utan olycklig. 0
Jis buvo ne simpatiškas, bet nesimpatiškas. Ha- v-- i--- s--------- u--- o---------. Han var inte sympatisk, utan osympatisk. 0

Kaip vaikai išmoksta teisingai kalbėti

Vos tik gimęs žmogus ima bendrauti. Kūdikiai ko nors norėdami verkia. Jau vos kelių mėnesių jie gali pasakyti kelis paprastus žodžius. Būdami dviejų metų jie gali ištarti maždaug trijų žodžių sakinius. Ne nuo mūsų priklauso, kada vaikai pradeda kalbėti. Tačiau mes atsakingi už tai, kaip gerai jie išmoksta savo gimtąją kalbą! Todėl turėtumėte apsvarstyti kelis dalykus. Svarbiausia, kad vaikai visada būtų motyvuoti mokytis. Vaikas turi žinoti, kad jam sekasi, kai jis kalba. Vaikams patinka, kai jiems šypsosi. Vyresniems vaikams patinka bendrauti su aplinka. Jie stengiasi kalbėti taip kaip aplinkiniai. Todėl jų tėvų ir mokytojų kalbiniai įgūdžiai yra labai svarbūs. Vaikai taip pat turi išmokti to, kad kalba yra vertinga. Tačiau mokantis jiems turėtų būti linksma. Skaitymas garsiai gali parodyti vaikams, kokia įdomi gali būti kalba. Tėvai taip pat turėtų kuo daugiau laiko leisti su vaiku. Kai vaikas ką nors patiria, jis nori apie tai pasikalbėti. Dvikalbiams vaikams reikia griežtų taisyklių. Jie turi žinoti, kuria kalba ir su kuo turi būti kalbama. Taip jų smegenys išmoks atskirti dvi kalbas. Kai vaikai pradeda lankyti mokyklą, keičiasi jų kalba. Jie išmoksta naujos šnekamosios kalbos. Svarbu, kad tėvai stebėtų, kaip kalba jų vaikas. Tyrimai parodė, kad pirmoji kalba lieka jų atmintyje visam laikui. Tai, ko išmokstame vaikystėje, lydi mus visą gyvenimą. Tas, kas vaikystėje išmoksta taisyklingos gimtosios kalbos, vėliau iš to turi naudos. Jis greičiau ir geriau išmoksta naujų dalykų – ne tik užsienio kalbų…