Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   bg Наречия

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [сто]

100 [sto]

Наречия

[Narechiya]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių bulgarų Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada ве-- – о-- не вече – още не 0
v---- – o----- n- ve--- – o----- ne veche – oshche ne v-c-e – o-h-h- n- ------–----------
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? Би-- л- с-- в--- в Б-----? Били ли сте вече в Берлин? 0
B--- l- s-- v---- v B-----? Bi-- l- s-- v---- v B-----? Bili li ste veche v Berlin? B-l- l- s-e v-c-e v B-r-i-? --------------------------?
Ne, dar niekada. Не- о-- н-. Не, още не. 0
N-, o----- n-. Ne- o----- n-. Ne, oshche ne. N-, o-h-h- n-. --,----------.
kas nors — niekas ня--- – н---й някой – никой 0
n----- – n---- ny---- – n---y nyakoy – nikoy n-a-o- – n-k-y -------–------
Ar čia ką nors pažįstate? По------- л- н----- т--? Познавате ли някого тук? 0
P-------- l- n------ t--? Po------- l- n------ t--? Poznavate li nyakogo tuk? P-z-a-a-e l- n-a-o-o t-k? ------------------------?
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. Не- н- п------- н----- т--. Не, не познавам никого тук. 0
N-, n- p------- n----- t--. Ne- n- p------- n----- t--. Ne, ne poznavam nikogo tuk. N-, n- p-z-a-a- n-k-g- t-k. --,-----------------------.
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau ощ- – н--а още – няма 0
o----- – n---- os---- – n---a oshche – nyama o-h-h- – n-a-a -------–------
Ar dar ilgai būsite čia? Ще о------- л- о-- д---- т--? Ще останете ли още дълго тук? 0
S---- o------- l- o----- d---- t--? Sh--- o------- l- o----- d---- t--? Shche ostanete li oshche dylgo tuk? S-c-e o-t-n-t- l- o-h-h- d-l-o t-k? ----------------------------------?
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. Не- н--- д- о----- д---- т--. Не, няма да остана дълго тук. 0
N-, n---- d- o----- d---- t--. Ne- n---- d- o----- d---- t--. Ne, nyama da ostana dylgo tuk. N-, n-a-a d- o-t-n- d-l-o t-k. --,--------------------------.
dar šiek tiek — nieko daugiau ощ- н--- – н--- п----е още нещо – нищо повече 0
o----- n------ – n------ p------ os---- n------ – n------ p-----e oshche neshcho – nishcho poveche o-h-h- n-s-c-o – n-s-c-o p-v-c-e ---------------–----------------
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? Же----- л- о-- н--- з- п----? Желаете ли още нещо за пиене? 0
Z------- l- o----- n------ z- p----? Zh------ l- o----- n------ z- p----? Zhelaete li oshche neshcho za piene? Z-e-a-t- l- o-h-h- n-s-c-o z- p-e-e? -----------------------------------?
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. Не- н- ж---- н--- п-----. Не, не желая нищо повече. 0
N-, n- z------ n------ p------. Ne- n- z------ n------ p------. Ne, ne zhelaya nishcho poveche. N-, n- z-e-a-a n-s-c-o p-v-c-e. --,---------------------------.
jau ką / ko nors — dar nieko ве-- н--- – о-- н--о вече нещо – още нищо 0
v---- n------ – o----- n------ ve--- n------ – o----- n-----o veche neshcho – oshche nishcho v-c-e n-s-c-o – o-h-h- n-s-c-o --------------–---------------
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? Яд---- л- в--- н---? Ядохте ли вече нещо? 0
Y------- l- v---- n------? Ya------ l- v---- n------? Yadokhte li veche neshcho? Y-d-k-t- l- v-c-e n-s-c-o? -------------------------?
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. Не- о-- н--- н- с-- я-. Не, още нищо не съм ял. 0
N-, o----- n------ n- s-- y--. Ne- o----- n------ n- s-- y--. Ne, oshche nishcho ne sym yal. N-, o-h-h- n-s-c-o n- s-m y-l. --,--------------------------.
dar kas (nors) — daugiau niekas ощ- н---- – н---- п----е още някой – никой повече 0
o----- n----- – n---- p------ os---- n----- – n---- p-----e oshche nyakoy – nikoy poveche o-h-h- n-a-o- – n-k-y p-v-c-e --------------–--------------
Ar dar kas nori kavos? Же--- л- о-- н---- к---? Желае ли още някой кафе? 0
Z----- l- o----- n----- k---? Zh---- l- o----- n----- k---? Zhelae li oshche nyakoy kafe? Z-e-a- l- o-h-h- n-a-o- k-f-? ----------------------------?
Ne, daugiau niekas. Не- н----. Не, никой. 0
N-, n----. Ne- n----. Ne, nikoy. N-, n-k-y. --,------.

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...