Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   bg Наречия

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [сто]

100 [sto]

Наречия

Narechiya

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių bulgarų Žaisti Daugiau
jau (kartą] — dar niekada ве-е –--щ--не в___ – о__ н_ в-ч- – о-е н- ------------- вече – още не 0
v-ch- – -sh-he -e v____ – o_____ n_ v-c-e – o-h-h- n- ----------------- veche – oshche ne
Ar jau esate (kartą] buvęs Berlyne? Би-и ли с---в----- Берл-н? Б___ л_ с__ в___ в Б______ Б-л- л- с-е в-ч- в Б-р-и-? -------------------------- Били ли сте вече в Берлин? 0
B-l--li s-e -e----v-B--li-? B___ l_ s__ v____ v B______ B-l- l- s-e v-c-e v B-r-i-? --------------------------- Bili li ste veche v Berlin?
Ne, dar niekada. Не--още---. Н__ о__ н__ Н-, о-е н-. ----------- Не, още не. 0
Ne, --h-h--ne. N__ o_____ n__ N-, o-h-h- n-. -------------- Ne, oshche ne.
kas nors — niekas ня-о- –--ик-й н____ – н____ н-к-й – н-к-й ------------- някой – никой 0
ny--o- - n--oy n_____ – n____ n-a-o- – n-k-y -------------- nyakoy – nikoy
Ar čia ką nors pažįstate? П--нава-- ли някого -ук? П________ л_ н_____ т___ П-з-а-а-е л- н-к-г- т-к- ------------------------ Познавате ли някого тук? 0
P--na--t---- -yak-g---u-? P________ l_ n______ t___ P-z-a-a-e l- n-a-o-o t-k- ------------------------- Poznavate li nyakogo tuk?
Ne, (aš] čia nieko nepažįstu. Н-,-н- п---а-ам-ни---о т-к. Н__ н_ п_______ н_____ т___ Н-, н- п-з-а-а- н-к-г- т-к- --------------------------- Не, не познавам никого тук. 0
Ne- -- -o----a---i--g- --k. N__ n_ p_______ n_____ t___ N-, n- p-z-a-a- n-k-g- t-k- --------------------------- Ne, ne poznavam nikogo tuk.
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau о-е – н--а о__ – н___ о-е – н-м- ---------- още – няма 0
o-h--e –-nyama o_____ – n____ o-h-h- – n-a-a -------------- oshche – nyama
Ar dar ilgai būsite čia? Ще о-т----е ли -щ- -ъ--- ту-? Щ_ о_______ л_ о__ д____ т___ Щ- о-т-н-т- л- о-е д-л-о т-к- ----------------------------- Ще останете ли още дълго тук? 0
Shc-e-o-t-nete li--sh--- -y-------? S____ o_______ l_ o_____ d____ t___ S-c-e o-t-n-t- l- o-h-h- d-l-o t-k- ----------------------------------- Shche ostanete li oshche dylgo tuk?
Ne, (aš] čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. Не, -ям- -- ос-а-- ----о т--. Н__ н___ д_ о_____ д____ т___ Н-, н-м- д- о-т-н- д-л-о т-к- ----------------------------- Не, няма да остана дълго тук. 0
Ne--n-a-- da -sta-a--y----t--. N__ n____ d_ o_____ d____ t___ N-, n-a-a d- o-t-n- d-l-o t-k- ------------------------------ Ne, nyama da ostana dylgo tuk.
dar šiek tiek — nieko daugiau още ---о----ищ--п----е о__ н___ – н___ п_____ о-е н-щ- – н-щ- п-в-ч- ---------------------- още нещо – нищо повече 0
os--he ----c------i---ho-p-v-c-e o_____ n______ – n______ p______ o-h-h- n-s-c-o – n-s-c-o p-v-c-e -------------------------------- oshche neshcho – nishcho poveche
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? Ж-ла--- л- о-- не-- -а п----? Ж______ л_ о__ н___ з_ п_____ Ж-л-е-е л- о-е н-щ- з- п-е-е- ----------------------------- Желаете ли още нещо за пиене? 0
Zhel-ete li-o-hc-- -e-h-ho -- p-e--? Z_______ l_ o_____ n______ z_ p_____ Z-e-a-t- l- o-h-h- n-s-c-o z- p-e-e- ------------------------------------ Zhelaete li oshche neshcho za piene?
Ne, (aš] daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. Н-, не---л-я-ни-о--о-ече. Н__ н_ ж____ н___ п______ Н-, н- ж-л-я н-щ- п-в-ч-. ------------------------- Не, не желая нищо повече. 0
Ne- -e z-ela-a--is--ho-po--c--. N__ n_ z______ n______ p_______ N-, n- z-e-a-a n-s-c-o p-v-c-e- ------------------------------- Ne, ne zhelaya nishcho poveche.
jau ką / ko nors — dar nieko в--- н--о---още -и-о в___ н___ – о__ н___ в-ч- н-щ- – о-е н-щ- -------------------- вече нещо – още нищо 0
v-c---ne--c---– o-hc-e ---hc-o v____ n______ – o_____ n______ v-c-e n-s-c-o – o-h-h- n-s-c-o ------------------------------ veche neshcho – oshche nishcho
Ar (jūs] jau ko nors valgėte? Ядо-т--л- в--е не--? Я_____ л_ в___ н____ Я-о-т- л- в-ч- н-щ-? -------------------- Ядохте ли вече нещо? 0
Ya-o--te ---v--h- nes-c-o? Y_______ l_ v____ n_______ Y-d-k-t- l- v-c-e n-s-c-o- -------------------------- Yadokhte li veche neshcho?
Ne, (aš] dar nieko nevalgiau. Не----- н--- не-с-м-я-. Н__ о__ н___ н_ с__ я__ Н-, о-е н-щ- н- с-м я-. ----------------------- Не, още нищо не съм ял. 0
N------ch- --s-c-- -----m yal. N__ o_____ n______ n_ s__ y___ N-, o-h-h- n-s-c-o n- s-m y-l- ------------------------------ Ne, oshche nishcho ne sym yal.
dar kas (nors] — daugiau niekas още ня-о--–-н-к-й-по---е о__ н____ – н____ п_____ о-е н-к-й – н-к-й п-в-ч- ------------------------ още някой – никой повече 0
os--h----a-oy –-n--oy-po----e o_____ n_____ – n____ p______ o-h-h- n-a-o- – n-k-y p-v-c-e ----------------------------- oshche nyakoy – nikoy poveche
Ar dar kas nori kavos? Ж---е -- -щ---я-----афе? Ж____ л_ о__ н____ к____ Ж-л-е л- о-е н-к-й к-ф-? ------------------------ Желае ли още някой кафе? 0
Z-e--e-l--oshche---a----kafe? Z_____ l_ o_____ n_____ k____ Z-e-a- l- o-h-h- n-a-o- k-f-? ----------------------------- Zhelae li oshche nyakoy kafe?
Ne, daugiau niekas. Не,-н-к--. Н__ н_____ Н-, н-к-й- ---------- Не, никой. 0
N-, -----. N__ n_____ N-, n-k-y- ---------- Ne, nikoy.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

MP3 lietuvių + bulgarų (1-100) MP3 bulgarų (1-100)
Vaizdo įrašas nerastas!

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...