Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   it Avverbi

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [cento]

Avverbi

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių italų Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada g-à u-a---lta-- n-n--.. m-i g-- u-- v---- – n-- .-- m-- g-à u-a v-l-a – n-n .-. m-i --------------------------- già una volta – non ... mai 0
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? È------ta-- - -e-l--o -n- vol--? È g-- s---- a B------ u-- v----- È g-à s-a-o a B-r-i-o u-a v-l-a- -------------------------------- È già stato a Berlino una volta? 0
Ne, dar niekada. N-- --n -i --n---a- s-a-o. N-- n-- c- s--- m-- s----- N-, n-n c- s-n- m-i s-a-o- -------------------------- No, non ci sono mai stato. 0
kas nors — niekas q---c--o-- ne---no q------- – n------ q-a-c-n- – n-s-u-o ------------------ qualcuno – nessuno 0
Ar čia ką nors pažįstate? C---s-- q---cu-- ---? C------ q------- q--- C-n-s-e q-a-c-n- q-i- --------------------- Conosce qualcuno qui? 0
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. N-, -on-co----- n-s---o. N-- n-- c------ n------- N-, n-n c-n-s-o n-s-u-o- ------------------------ No, non conosco nessuno. 0
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau a-c--a - --n-più a----- – n-- p-- a-c-r- – n-n p-ù ---------------- ancora – non più 0
Ar dar ilgai būsite čia? R-sta a--o-a ----o-q-i? R---- a----- t---- q--- R-s-a a-c-r- t-n-o q-i- ----------------------- Resta ancora tanto qui? 0
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. N-, n-n -i-r-st--pi- -a-to. N-- n-- c- r---- p-- t----- N-, n-n c- r-s-o p-ù t-n-o- --------------------------- No, non ci resto più tanto. 0
dar šiek tiek — nieko daugiau a----- --alcos--–--i- n-e-te a----- q------- – p-- n----- a-c-r- q-a-c-s- – p-ù n-e-t- ---------------------------- ancora qualcosa – più niente 0
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? Vu--- ber---nco-a---a-c---? V---- b--- a----- q-------- V-o-e b-r- a-c-r- q-a-c-s-? --------------------------- Vuole bere ancora qualcosa? 0
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. No- -----og-i--p----i-n--. N-- n-- v----- p-- n------ N-, n-n v-g-i- p-ù n-e-t-. -------------------------- No, non voglio più niente. 0
jau ką / ko nors — dar nieko già q-al--sa – -n---- ----te g-- q------- – a----- n----- g-à q-a-c-s- – a-c-r- n-e-t- ---------------------------- già qualcosa – ancora niente 0
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? H- --n-ia-- -i- q-alc-s-? H- m------- g-- q-------- H- m-n-i-t- g-à q-a-c-s-? ------------------------- Ha mangiato già qualcosa? 0
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. N-,-no--h- m----at- --c--a--i-nt-. N-- n-- h- m------- a----- n------ N-, n-n h- m-n-i-t- a-c-r- n-e-t-. ---------------------------------- No, non ho mangiato ancora niente. 0
dar kas (nors) — daugiau niekas an--r- q-a---n- – --s-u-o a----- q------- – n------ a-c-r- q-a-c-n- – n-s-u-o ------------------------- ancora qualcuno – nessuno 0
Ar dar kas nori kavos? Q--lc--- -uole----o-- -n ca-f-? Q------- v---- a----- u- c----- Q-a-c-n- v-o-e a-c-r- u- c-f-è- ------------------------------- Qualcuno vuole ancora un caffè? 0
Ne, daugiau niekas. No,-----u--. N-- n------- N-, n-s-u-o- ------------ No, nessuno. 0

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...