Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   sr Прилози

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [стотина]

100 [stotina]

Прилози

Prilozi

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių serbų Žaisti Daugiau
jau (kartą] — dar niekada ве- -----м - јо- н-к-да в__ ј_____ – ј__ н_____ в-ћ ј-д-о- – ј-ш н-к-д- ----------------------- већ једном – још никада 0
već ---nom-–-j-š-n----a v__ j_____ – j__ n_____ v-c- j-d-o- – j-š n-k-d- ------------------------ već jednom – još nikada
Ar jau esate (kartą] buvęs Berlyne? Јес---л---ећ-ј-д-о---ил--у --р---у? Ј____ л_ в__ ј_____ б___ у Б_______ Ј-с-е л- в-ћ ј-д-о- б-л- у Б-р-и-у- ----------------------------------- Јесте ли већ једном били у Берлину? 0
Jeste--i -e----e-n---b-l- u B--l--u? J____ l_ v__ j_____ b___ u B_______ J-s-e l- v-c- j-d-o- b-l- u B-r-i-u- ------------------------------------ Jeste li već jednom bili u Berlinu?
Ne, dar niekada. Не--ј---ник---. Н__ ј__ н______ Н-, ј-ш н-к-д-. --------------- Не, још никада. 0
N-- -oš -ik---. N__ j__ n______ N-, j-š n-k-d-. --------------- Ne, još nikada.
kas nors — niekas неко -----о н___ – н___ н-к- – н-к- ----------- неко – нико 0
n-k- - -i-o n___ – n___ n-k- – n-k- ----------- neko – niko
Ar čia ką nors pažįstate? П-----е---ли -----н-ко--? П________ л_ о___ н______ П-з-а-е-е л- о-д- н-к-г-? ------------------------- Познајете ли овде некога? 0
Po-na-e-e -- -vd- n-----? P________ l_ o___ n______ P-z-a-e-e l- o-d- n-k-g-? ------------------------- Poznajete li ovde nekoga?
Ne, (aš] čia nieko nepažįstu. Н---ј- не -о-на--м овд- н-к---. Н__ ј_ н_ п_______ о___ н______ Н-, ј- н- п-з-а-е- о-д- н-к-г-. ------------------------------- Не, ја не познајем овде никога. 0
N-, -a-n--p---a--m ov---nik-g-. N__ j_ n_ p_______ o___ n______ N-, j- n- p-z-a-e- o-d- n-k-g-. ------------------------------- Ne, ja ne poznajem ovde nikoga.
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau ј-ш – не -ише ј__ – н_ в___ ј-ш – н- в-ш- ------------- још – не више 0
jo-----e vi-e j__ – n_ v___ j-š – n- v-š- ------------- još – ne više
Ar dar ilgai būsite čia? Ост-ј--- ли--о-------ов--? О_______ л_ ј__ д___ о____ О-т-ј-т- л- ј-ш д-г- о-д-? -------------------------- Остајете ли још дуго овде? 0
O----ete -i---š-du-- o--e? O_______ l_ j__ d___ o____ O-t-j-t- l- j-š d-g- o-d-? -------------------------- Ostajete li još dugo ovde?
Ne, (aš] čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. Н----а--- о--а-е----ш- ду-о о-д-. Н__ ј_ н_ о______ в___ д___ о____ Н-, ј- н- о-т-ј-м в-ш- д-г- о-д-. --------------------------------- Не, ја не остајем више дуго овде. 0
N---ja-ne os--jem -iše---g- -v--. N__ j_ n_ o______ v___ d___ o____ N-, j- n- o-t-j-m v-š- d-g- o-d-. --------------------------------- Ne, ja ne ostajem više dugo ovde.
dar šiek tiek — nieko daugiau јо---ешто – ни--а----е ј__ н____ – н____ в___ ј-ш н-ш-о – н-ш-а в-ш- ---------------------- још нешто – ништа више 0
j------t- –-ni--a v--e j__ n____ – n____ v___ j-š n-š-o – n-š-a v-š- ---------------------- još nešto – ništa više
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? Ж--ит---и-ј-ш -е-т--п----и? Ж_____ л_ ј__ н____ п______ Ж-л-т- л- ј-ш н-ш-о п-п-т-? --------------------------- Желите ли још нешто попити? 0
Žel-te--i---š n-š-o popit-? Ž_____ l_ j__ n____ p______ Ž-l-t- l- j-š n-š-o p-p-t-? --------------------------- Želite li još nešto popiti?
Ne, (aš] daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. Не--ј- -е --ли---ишт---и--. Н__ ј_ н_ ж____ н____ в____ Н-, ј- н- ж-л-м н-ш-а в-ш-. --------------------------- Не, ја не желим ништа више. 0
Ne---a----žel-m--išt--v-š-. N__ j_ n_ ž____ n____ v____ N-, j- n- ž-l-m n-š-a v-š-. --------------------------- Ne, ja ne želim ništa više.
jau ką / ko nors — dar nieko већ-----о –-ј-ш ништа в__ н____ – ј__ н____ в-ћ н-ш-о – ј-ш н-ш-а --------------------- већ нешто – још ништа 0
ve-́---š-o – -oš --šta v__ n____ – j__ n____ v-c- n-š-o – j-š n-š-a ---------------------- već nešto – još ništa
Ar (jūs] jau ko nors valgėte? Ј-с-е-ли -ећ-неш-о ј--и? Ј____ л_ в__ н____ ј____ Ј-с-е л- в-ћ н-ш-о ј-л-? ------------------------ Јесте ли већ нешто јели? 0
Jes-- -i -------š----e-i? J____ l_ v__ n____ j____ J-s-e l- v-c- n-š-o j-l-? ------------------------- Jeste li već nešto jeli?
Ne, (aš] dar nieko nevalgiau. Не,------- нисам -ишта је- - је-а. Н__ ј_ ј__ н____ н____ ј__ / ј____ Н-, ј- ј-ш н-с-м н-ш-а ј-о / ј-л-. ---------------------------------- Не, ја још нисам ништа јео / јела. 0
N-,-j----š-ni-a------- -eo / je--. N__ j_ j__ n____ n____ j__ / j____ N-, j- j-š n-s-m n-š-a j-o / j-l-. ---------------------------------- Ne, ja još nisam ništa jeo / jela.
dar kas (nors] — daugiau niekas још-н--- – н--о --ше ј__ н___ – н___ в___ ј-ш н-к- – н-к- в-ш- -------------------- још неко – нико више 0
j-š-neko-–-niko---še j__ n___ – n___ v___ j-š n-k- – n-k- v-š- -------------------- još neko – niko više
Ar dar kas nori kavos? Ж----ли-----н-ко-ка--? Ж___ л_ ј__ н___ к____ Ж-л- л- ј-ш н-к- к-ф-? ---------------------- Жели ли још неко кафу? 0
Ž--- li--o-----o kaf-? Ž___ l_ j__ n___ k____ Ž-l- l- j-š n-k- k-f-? ---------------------- Želi li još neko kafu?
Ne, daugiau niekas. Н-, н-ко---ш-. Н__ н___ в____ Н-, н-к- в-ш-. -------------- Не, нико више. 0
Ne- n-k- v-še. N__ n___ v____ N-, n-k- v-š-. -------------- Ne, niko više.

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...