Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   no Adverb

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [hundre]

Adverb

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada n-en gan- – a-d-i n--- g--- – a---- n-e- g-n- – a-d-i ----------------- noen gang – aldri 0
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? Har ----o-- g----v--t --------? H-- d- n--- g--- v--- i B------ H-r d- n-e- g-n- v-r- i B-r-i-? ------------------------------- Har du noen gang vært i Berlin? 0
Ne, dar niekada. N--- --d-i. N--- a----- N-i- a-d-i- ----------- Nei, aldri. 0
kas nors — niekas no-----ingen n--- – i---- n-e- – i-g-n ------------ noen – ingen 0
Ar čia ką nors pažįstate? K-e-n-- -- -oen her? K------ d- n--- h--- K-e-n-r d- n-e- h-r- -------------------- Kjenner du noen her? 0
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. N--, -e--kj-nner ---en her. N--- j-- k------ i---- h--- N-i- j-g k-e-n-r i-g-n h-r- --------------------------- Nei, jeg kjenner ingen her. 0
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau e-n- - ik-e ---g-r e--- – i--- l----- e-n- – i-k- l-n-e- ------------------ ennå – ikke lenger 0
Ar dar ilgai būsite čia? Ska- du-v--e-her-e-nå--n -t-nd? S--- d- v--- h-- e--- e- s----- S-a- d- v-r- h-r e-n- e- s-u-d- ------------------------------- Skal du være her ennå en stund? 0
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. Ne-,-jeg s--l-i-ke v--- -er-le-ge-. N--- j-- s--- i--- v--- h-- l------ N-i- j-g s-a- i-k- v-r- h-r l-n-e-. ----------------------------------- Nei, jeg skal ikke være her lenger. 0
dar šiek tiek — nieko daugiau li---t-l ----ke-n-----r l--- t-- – i--- n-- m-- l-t- t-l – i-k- n-e m-r ----------------------- litt til – ikke noe mer 0
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? V-l-du-ha-li----i-? V-- d- h- l--- t--- V-l d- h- l-t- t-l- ------------------- Vil du ha litt til? 0
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. Ne----kk, jeg --- -----h-----. N-- t---- j-- v-- i--- h- m--- N-i t-k-, j-g v-l i-k- h- m-r- ------------------------------ Nei takk, jeg vil ikke ha mer. 0
jau ką / ko nors — dar nieko all-r--- noe - ik-- --- e-nå a------- n-- – i--- n-- e--- a-l-r-d- n-e – i-k- n-e e-n- ---------------------------- allerede noe – ikke noe ennå 0
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? H-r ---all-r--e s-ist--oe? H-- d- a------- s---- n--- H-r d- a-l-r-d- s-i-t n-e- -------------------------- Har du allerede spist noe? 0
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. Nei,--eg--a- i-----pist n-e-en-å. N--- j-- h-- i--- s---- n-- e---- N-i- j-g h-r i-k- s-i-t n-e e-n-. --------------------------------- Nei, jeg har ikke spist noe ennå. 0
dar kas (nors) — daugiau niekas f--re –--n--n (---re) f---- – i---- (------ f-e-e – i-g-n (-l-r-) --------------------- flere – ingen (flere) 0
Ar dar kas nori kavos? Er d-- f-er-------i---a------? E- d-- f---- s-- v-- h- k----- E- d-t f-e-e s-m v-l h- k-f-e- ------------------------------ Er det flere som vil ha kaffe? 0
Ne, daugiau niekas. N-i---n-e- (-ler--. N--- i---- (------- N-i- i-g-n (-l-r-)- ------------------- Nei, ingen (flere). 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...