Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   cs Příslovce

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [sto]

Příslovce

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių čekų Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada už --dnou – ---tě n---y u- j----- – j---- n---- u- j-d-o- – j-š-ě n-k-y ----------------------- už jednou – ještě nikdy 0
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? By- -----s---už-ně-d--v---r--n-? B-- / a j--- u- n---- v B------- B-l / a j-t- u- n-k-y v B-r-í-ě- -------------------------------- Byl / a jste už někdy v Berlíně? 0
Ne, dar niekada. Ne,---š-ě---k-y. N-- j---- n----- N-, j-š-ě n-k-y- ---------------- Ne, ještě nikdy. 0
kas nors — niekas n--do---n-k-o n---- – n---- n-k-o – n-k-o ------------- někdo – nikdo 0
Ar čia ką nors pažįstate? Z-----tady -----o? Z---- t--- n------ Z-á-e t-d- n-k-h-? ------------------ Znáte tady někoho? 0
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. N-,--ez--- --dy nik---. N-- n----- t--- n------ N-, n-z-á- t-d- n-k-h-. ----------------------- Ne, neznám tady nikoho. 0
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau je--ě ---ž ne j---- – u- n- j-š-ě – u- n- ------------- ještě – už ne 0
Ar dar ilgai būsite čia? Z---ane-- ---y -e-tě d-o-h-? Z-------- t--- j---- d------ Z-s-a-e-e t-d- j-š-ě d-o-h-? ---------------------------- Zůstanete tady ještě dlouho? 0
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. Ne----z-st-nu-tad---lo---. N-- n-------- t--- d------ N-, n-z-s-a-u t-d- d-o-h-. -------------------------- Ne, nezůstanu tady dlouho. 0
dar šiek tiek — nieko daugiau j-št- ---o - ---n-c j---- n--- – u- n-- j-š-ě n-c- – u- n-c ------------------- ještě něco – už nic 0
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? C-ce---ješt- -ěc--- pi--? C----- j---- n--- k p---- C-c-t- j-š-ě n-c- k p-t-? ------------------------- Chcete ještě něco k pití? 0
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. N-- už---c----hci. N-- u- n-- n------ N-, u- n-c n-c-c-. ------------------ Ne, už nic nechci. 0
jau ką / ko nors — dar nieko u-----o –-ješ-- nic u- n--- – j---- n-- u- n-c- – j-š-ě n-c ------------------- už něco – ještě nic 0
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? J--- ---edl--js-e-u--n-co? J--- / j---- j--- u- n---- J-d- / j-d-a j-t- u- n-c-? -------------------------- Jedl / jedla jste už něco? 0
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. N-,--e--ě--sem --c neje---- -ej--la. N-- j---- j--- n-- n----- / n------- N-, j-š-ě j-e- n-c n-j-d- / n-j-d-a- ------------------------------------ Ne, ještě jsem nic nejedl / nejedla. 0
dar kas (nors) — daugiau niekas je-tě-----o----- --k-o j---- n---- – u- n---- j-š-ě n-k-o – u- n-k-o ---------------------- ještě někdo – už nikdo 0
Ar dar kas nori kavos? C--e j---ě---kd- -á-u? C--- j---- n---- k---- C-c- j-š-ě n-k-o k-v-? ---------------------- Chce ještě někdo kávu? 0
Ne, daugiau niekas. Ne,-u-----d-. N-- u- n----- N-, u- n-k-o- ------------- Ne, už nikdo. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...