Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   ca Els adverbis

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [per cent]

Els adverbis

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kataloniečių Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada ja --e-c-r--n--- -ai j- – e----- n- / m-- j- – e-c-r- n- / m-i -------------------- ja – encara no / mai 0
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? H--est-- a -e--ín? H- e---- a B------ H- e-t-t a B-r-í-? ------------------ Ha estat a Berlín? 0
Ne, dar niekada. N-, e-ca-a no-/-mai. N-- e----- n- / m--- N-, e-c-r- n- / m-i- -------------------- No, encara no / mai. 0
kas nors — niekas al-ú-----n-ú a--- – n---- a-g- – n-n-ú ------------ algú – ningú 0
Ar čia ką nors pažįstate? C-neix---s------ú-a---? C----- v---- a--- a---- C-n-i- v-s-è a-g- a-u-? ----------------------- Coneix vostè algú aquí? 0
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. No,-----------i--- a-uí. N-- n- c---- n---- a---- N-, n- c-n-c n-n-ú a-u-. ------------------------ No, no conec ningú aquí. 0
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau en---- –-j--no e----- – j- n- e-c-r- – j- n- -------------- encara – ja no 0
Ar dar ilgai būsite čia? Qu- es-q--darà -----a--és-t---s? Q-- e- q------ e----- m-- t----- Q-e e- q-e-a-à e-c-r- m-s t-m-s- -------------------------------- Que es quedarà encara més temps? 0
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. N----a no e----edaré-m---te--s a---. N-- j- n- e- q------ m-- t---- a---- N-, j- n- e- q-e-a-é m-s t-m-s a-u-. ------------------------------------ No, ja no em quedaré més temps aquí. 0
dar šiek tiek — nieko daugiau algu-- -o---m-- –-r-s m-s a----- c--- m-- – r-- m-- a-g-n- c-s- m-s – r-s m-s ------------------------- alguna cosa més – res més 0
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? E-ca-a v---a-guna---s--més -e-be--e? E----- v-- a----- c--- m-- d- b----- E-c-r- v-l a-g-n- c-s- m-s d- b-u-e- ------------------------------------ Encara vol alguna cosa més de beure? 0
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. No- no-d-sitjo res -é-. N-- n- d------ r-- m--- N-, n- d-s-t-o r-s m-s- ----------------------- No, no desitjo res més. 0
jau ką / ko nors — dar nieko j- --al---a c--a-- -n---a-r-s j- … a----- c--- – e----- r-- j- … a-g-n- c-s- – e-c-r- r-s ----------------------------- ja … alguna cosa – encara res 0
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? J- -- menj-- a-g-n--co--? J- h- m----- a----- c---- J- h- m-n-a- a-g-n- c-s-? ------------------------- Ja ha menjat alguna cosa? 0
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. N-- e---ra-n---e menja- r--. N-- e----- n- h- m----- r--- N-, e-c-r- n- h- m-n-a- r-s- ---------------------------- No, encara no he menjat res. 0
dar kas (nors) — daugiau niekas alg---és----in----és a--- m-- – n---- m-- a-g- m-s – n-n-ú m-s -------------------- algú més – ningú més 0
Ar dar kas nori kavos? A-g- mé-----d-ia-----afè? A--- m-- v------ u- c---- A-g- m-s v-l-r-a u- c-f-? ------------------------- Algú més voldria un cafè? 0
Ne, daugiau niekas. N-,-n---- mé-. N-- n---- m--- N-, n-n-ú m-s- -------------- No, ningú més. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...