Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   pl Przysłówki

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [sto]

Przysłówki

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių lenkų Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada ju- r-- – j------ n---y już raz – jeszcze nigdy 0
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? By- p-- / B--- p--- j-- r-- w B-------? Był pan / Była pani już raz w Berlinie? 0
Ne, dar niekada. Ni-- j------ n----. Nie, jeszcze nigdy. 0
kas nors — niekas kt-- – n--t ktoś – nikt 0
Ar čia ką nors pažįstate? Zn- p-- / p--- t- k----? Zna pan / pani tu kogoś? 0
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. Ni-- n-- z--- t- n-----. Nie, nie znam tu nikogo. 0
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau je----- – j-- n-e jeszcze – już nie 0
Ar dar ilgai būsite čia? Zo------ p-- / p--- t- j------ d----? Zostanie pan / pani tu jeszcze długo? 0
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. Ni-- n-- z------ t- d----. Nie, nie zostanę tu długo. 0
dar šiek tiek — nieko daugiau je----- c-- – n-- w----j jeszcze coś – nic więcej 0
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? Ch------ p-- / C-------- p--- s-- j------ c----- n----? Chciałby pan / Chciałaby pani się jeszcze czegoś napić? 0
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. Ni-- j-- n-- w----- n-- c---. Nie, już nic więcej nie chcę. 0
jau ką / ko nors — dar nieko ju- c-- – j------ n-c już coś – jeszcze nic 0
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? Cz- j-- p-- c-- z---- / p--- j-- z-----? Czy już pan coś zjadł / pani już zjadła? 0
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. Ni-- n-- z------ / z------ j------ n------. Nie, nie zjadłem / zjadłem jeszcze niczego. 0
dar kas (nors) — daugiau niekas je----- k--- – n--- w----j jeszcze ktoś – nikt więcej 0
Ar dar kas nori kavos? Ch------ k--- j------ k---? Chciałby ktoś jeszcze kawę? 0
Ne, daugiau niekas. Ni-- j-- n---. Nie, już nikt. 0

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...