Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   sk Príslovky

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [sto]

Príslovky

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovakų Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada u- raz – ešt- n-e u- r-- – e--- n-- u- r-z – e-t- n-e ----------------- už raz – ešte nie 0
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? Bo-- --e -ž -a- v---r--n-? B--- s-- u- r-- v B------- B-l- s-e u- r-z v B-r-í-e- -------------------------- Boli ste už raz v Berlíne? 0
Ne, dar niekada. N-e,-eš-e-nie. N--- e--- n--- N-e- e-t- n-e- -------------- Nie, ešte nie. 0
kas nors — niekas nie-t--–--ik-o n----- – n---- n-e-t- – n-k-o -------------- niekto – nikto 0
Ar čia ką nors pažįstate? Pozn--- t- n-ek-h-? P------ t- n------- P-z-á-e t- n-e-o-o- ------------------- Poznáte tu niekoho? 0
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. Nie- nepoznám-tu n-k-ho. N--- n------- t- n------ N-e- n-p-z-á- t- n-k-h-. ------------------------ Nie, nepoznám tu nikoho. 0
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau e--e-- u--n-e e--- – u- n-- e-t- – u- n-e ------------- ešte – už nie 0
Ar dar ilgai būsite čia? Zo-tane---t---š---dl-o? Z-------- t- e--- d---- Z-s-a-e-e t- e-t- d-h-? ----------------------- Zostanete tu ešte dlho? 0
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. N-e- nez-s-a-e---u -ž-d---. N--- n--------- t- u- d---- N-e- n-z-s-a-e- t- u- d-h-. --------------------------- Nie, nezostanem tu už dlho. 0
dar šiek tiek — nieko daugiau e-t- ni-č--– ---nič e--- n---- – u- n-- e-t- n-e-o – u- n-č ------------------- ešte niečo – už nič 0
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? Ch-et--ešte -ieč---i-? C----- e--- n---- p--- C-c-t- e-t- n-e-o p-ť- ---------------------- Chcete ešte niečo piť? 0
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. Ni---neprosím--i u- n--. N--- n------- s- u- n--- N-e- n-p-o-í- s- u- n-č- ------------------------ Nie, neprosím si už nič. 0
jau ką / ko nors — dar nieko u--nie-o ----t- nič u- n---- – e--- n-- u- n-e-o – e-t- n-č ------------------- už niečo – ešte nič 0
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? Jedl- --e ---ni-č-? J---- s-- u- n----- J-d-i s-e u- n-e-o- ------------------- Jedli ste už niečo? 0
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. Ni-, -š-e---m--ej---- nič. N--- e--- s-- n------ n--- N-e- e-t- s-m n-j-d-l n-č- -------------------------- Nie, ešte som nejedol nič. 0
dar kas (nors) — daugiau niekas ešt- niekt- – -ž----to e--- n----- – u- n---- e-t- n-e-t- – u- n-k-o ---------------------- ešte niekto – už nikto 0
Ar dar kas nori kavos? C------t---i-k-o -á-u? C--- e--- n----- k---- C-c- e-t- n-e-t- k-v-? ---------------------- Chce ešte niekto kávu? 0
Ne, daugiau niekas. N--, u- ni---. N--- u- n----- N-e- u- n-k-o- -------------- Nie, už nikto. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...