Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   kk Adverbs

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [жүз]

100 [jüz]

Adverbs

[Üstewler]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių kazachų Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada б---н--оң-ы---------н б---------- – е------ б-р-н-с-ң-ы – е-қ-ш-н --------------------- бұрын-соңды – ешқашан 0
b-rı--------- -----an b---------- – e------ b-r-n-s-ñ-ı – e-q-ş-n --------------------- burın-soñdı – eşqaşan
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? Б--ын-соң-ы Бер-и--е--олы- -а еді--з--е-? Б---------- Б------- б---- п- е---------- Б-р-н-с-ң-ы Б-р-и-д- б-л-п п- е-і-і-/-е-? ----------------------------------------- Бұрын-соңды Берлинде болып па едіңіз/дер? 0
B-r----o-dı Be-lï--e-bo----p- -diñ---/ d--? B---------- B------- b---- p- e----- / d--- B-r-n-s-ñ-ı B-r-ï-d- b-l-p p- e-i-i- / d-r- ------------------------------------------- Burın-soñdı Berlïnde bolıp pa ediñiz / der?
Ne, dar niekada. Жоқ--ешқаша---ол--ға-м-н. Ж--- е------ б----------- Ж-қ- е-қ-ш-н б-л-а-а-м-н- ------------------------- Жоқ, ешқашан болмағанмын. 0
Joq---ş-aşan--o-ma-a--ı-. J--- e------ b----------- J-q- e-q-ş-n b-l-a-a-m-n- ------------------------- Joq, eşqaşan bolmağanmın.
kas nors — niekas бі-е- – -ш--м б---- – е---- б-р-у – е-к-м ------------- біреу – ешкім 0
b---- –-eş-im b---- – e---- b-r-w – e-k-m ------------- birew – eşkim
Ar čia ką nors pažįstate? Мұ--- -і--у----а-и--з--а? М---- б------ т------ б-- М-н-а б-р-у-і т-н-с-з б-? ------------------------- Мұнда біреуді танисыз ба? 0
Mu--a bi-e--i---n-s---b-? M---- b------ t------ b-- M-n-a b-r-w-i t-n-s-z b-? ------------------------- Munda birewdi tanïsız ba?
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. Жо-,--е-----да ешк-м-- та--ма--ын. Ж--- м-- м---- е------ т---------- Ж-қ- м-н м-н-а е-к-м-і т-н-м-й-ы-. ---------------------------------- Жоқ, мен мұнда ешкімді танымаймын. 0
J-q, m-n -und-----i--- t-nımay--n. J--- m-- m---- e------ t---------- J-q- m-n m-n-a e-k-m-i t-n-m-y-ı-. ---------------------------------- Joq, men munda eşkimdi tanımaymın.
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau тағы-- --ді т--- – е--- т-ғ- – е-д- ----------- тағы – енді 0
t----–--n-i t--- – e--- t-ğ- – e-d- ----------- tağı – endi
Ar dar ilgai būsite čia? М--да--л---за- ---а--з-ба? М---- ә-- ұ--- б------ б-- М-н-а ә-і ұ-а- б-л-с-з б-? -------------------------- Мұнда әлі ұзақ боласыз ба? 0
Mu--a-ä-i-uz----olası---a? M---- ä-- u--- b------ b-- M-n-a ä-i u-a- b-l-s-z b-? -------------------------- Munda äli uzaq bolasız ba?
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. Жо-, м---мұ--- е-д--ұ--қ болмайм--. Ж--- м-- м---- е--- ұ--- б--------- Ж-қ- м-н м-н-а е-д- ұ-а- б-л-а-м-н- ----------------------------------- Жоқ, мен мұнда енді ұзақ болмаймын. 0
Jo-,-men-m-nda-e-di--z-- bol-ay--n. J--- m-- m---- e--- u--- b--------- J-q- m-n m-n-a e-d- u-a- b-l-a-m-n- ----------------------------------- Joq, men munda endi uzaq bolmaymın.
dar šiek tiek — nieko daugiau тағ---і--е-е –----е-е т--- б------ – е----- т-ғ- б-р-е-е – е-т-ң- --------------------- тағы бірдеңе – ештеңе 0
t-ğı---r---e - -----e t--- b------ – e----- t-ğ- b-r-e-e – e-t-ñ- --------------------- tağı birdeñe – eşteñe
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? Т-ғ- -ірд--е -ш-іңіз-к-----? Т--- б------ і------ к-- м-- Т-ғ- б-р-е-е і-к-ң-з к-л м-? ---------------------------- Тағы бірдеңе ішкіңіз кел ме? 0
Ta-ı -i---ñe işkiñiz-k-l--e? T--- b------ i------ k-- m-- T-ğ- b-r-e-e i-k-ñ-z k-l m-? ---------------------------- Tağı birdeñe işkiñiz kel me?
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. Ж-----н-- е---ң----р------с. Ж--- е--- е----- к---- е---- Ж-қ- е-д- е-т-ң- к-р-к е-е-. ---------------------------- Жоқ, енді ештеңе керек емес. 0
J--- -n-i -şt-ñe--e-ek--me-. J--- e--- e----- k---- e---- J-q- e-d- e-t-ñ- k-r-k e-e-. ---------------------------- Joq, endi eşteñe kerek emes.
jau ką / ko nors — dar nieko б--д--е – -л- ешт--е б------ – ә-- е----- б-р-е-е – ә-і е-т-ң- -------------------- бірдеңе – әлі ештеңе 0
birde---– äli e--e-e b------ – ä-- e----- b-r-e-e – ä-i e-t-ñ- -------------------- birdeñe – äli eşteñe
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? Сі- -і--еңе---- --д-ңы- --? С-- б------ ж-- а------ б-- С-з б-р-е-е ж-п а-д-ң-з б-? --------------------------- Сіз бірдеңе жеп алдыңыз ба? 0
S-z-b-rd--e-je------ñı- b-? S-- b------ j-- a------ b-- S-z b-r-e-e j-p a-d-ñ-z b-? --------------------------- Siz birdeñe jep aldıñız ba?
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. Жоқ, м-- ----еш-еңе -ег---ж---ын. Ж--- м-- ә-- е----- ж---- ж------ Ж-қ- м-н ә-і е-т-ң- ж-г-н ж-қ-ы-. --------------------------------- Жоқ, мен әлі ештеңе жеген жоқпын. 0
Joq,-m-- ä----ş-e-e -e-en-j--p--. J--- m-- ä-- e----- j---- j------ J-q- m-n ä-i e-t-ñ- j-g-n j-q-ı-. --------------------------------- Joq, men äli eşteñe jegen joqpın.
dar kas (nors) — daugiau niekas т-ғ------- – ен-і -ш--м т--- б---- – е--- е---- т-ғ- б-р-у – е-д- е-к-м ----------------------- тағы біреу – енді ешкім 0
t--ı --r-- - ---i e--im t--- b---- – e--- e---- t-ğ- b-r-w – e-d- e-k-m ----------------------- tağı birew – endi eşkim
Ar dar kas nori kavos? Та-ы -і--- к--- --е-ме? Т--- б---- к--- і-- м-- Т-ғ- б-р-у к-ф- і-е м-? ----------------------- Тағы біреу кофе іше ме? 0
Tağ- b---- -ofe -ş- -e? T--- b---- k--- i-- m-- T-ğ- b-r-w k-f- i-e m-? ----------------------- Tağı birew kofe işe me?
Ne, daugiau niekas. Ж-қ, --д- --кі----пе-ді. Ж--- е--- е---- і------- Ж-қ- е-д- е-к-м і-п-й-і- ------------------------ Жоқ, енді ешкім ішпейді. 0
J-q,-end- e-k-m --p-y--. J--- e--- e---- i------- J-q- e-d- e-k-m i-p-y-i- ------------------------ Joq, endi eşkim işpeydi.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...