Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   sl Adverbi (prislovi)

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [sto]

Adverbi (prislovi)

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovėnų Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada že-e----- -že--da-) – š- n---li ž- e----- (-- k---- – š- n----- ž- e-k-a- (-e k-a-) – š- n-k-l- ------------------------------- že enkrat (že kdaj) – še nikoli 0
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? A-- ste--e --li -d-j---Ber--nu? A-- s-- ž- b--- k--- v B------- A-i s-e ž- b-l- k-a- v B-r-i-u- ------------------------------- Ali ste že bili kdaj v Berlinu? 0
Ne, dar niekada. N----e-n--o--. N-- š- n------ N-, š- n-k-l-. -------------- Ne, še nikoli. 0
kas nors — niekas n-k-- – nih-e n---- – n---- n-k-o – n-h-e ------------- nekdo – nihče 0
Ar čia ką nors pažįstate? Po-n--e------ -og-? P------ t---- k---- P-z-a-e t-k-j k-g-? ------------------- Poznate tukaj koga? 0
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. Ne,-t--aj-ne --z--m ni--gar. N-- t---- n- p----- n------- N-, t-k-j n- p-z-a- n-k-g-r- ---------------------------- Ne, tukaj ne poznam nikogar. 0
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau še - ni--več š- – n-- v-- š- – n-č v-č ------------ še – nič več 0
Ar dar ilgai būsite čia? A-i ------te še do-g--tu? A-- o------- š- d---- t-- A-i o-t-j-t- š- d-l-o t-? ------------------------- Ali ostajate še dolgo tu? 0
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. Ne,----os--n----eč-dolg---u. N-- n- o------ v-- d---- t-- N-, n- o-t-n-m v-č d-l-o t-. ---------------------------- Ne, ne ostanem več dolgo tu. 0
dar šiek tiek — nieko daugiau še----)--j-----č--eč š- (------ – n-- v-- š- (-e-k-j – n-č v-č -------------------- še (ne)kaj – nič več 0
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? Bi -a---še kaj pop---? B- r--- š- k-- p------ B- r-d- š- k-j p-p-l-? ---------------------- Bi radi še kaj popili? 0
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. N-,-n- ------n----e-. N-- n- ž---- n-- v--- N-, n- ž-l-m n-č v-č- --------------------- Ne, ne želim nič več. 0
jau ką / ko nors — dar nieko že-(----aj –--- nič ž- (------ – š- n-- ž- (-e-k-j – š- n-č ------------------- že (ne)kaj – še nič 0
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? A-i---e--e--aj-p-j-d--? A-- s-- ž- k-- p------- A-i s-e ž- k-j p-j-d-i- ----------------------- Ali ste že kaj pojedli? 0
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. N-,-n----- nis-m-p-je--l--pojedl--. N-- n-- š- n---- p------ (--------- N-, n-č š- n-s-m p-j-d-l (-o-e-l-)- ----------------------------------- Ne, nič še nisem pojedel (pojedla). 0
dar kas (nors) — daugiau niekas š--(n-)k-o –----č----č š- (------ – n---- v-- š- (-e-k-o – n-h-e v-č ---------------------- še (ne)kdo – nihče več 0
Ar dar kas nori kavos? B- -- kd---a- -avo? B- š- k-- r-- k---- B- š- k-o r-d k-v-? ------------------- Bi še kdo rad kavo? 0
Ne, daugiau niekas. Ne- -i----ve-. N-- n---- v--- N-, n-h-e v-č- -------------- Ne, nihče več. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...