Pasikalbėjimų knygelė

lt Restorane 4   »   eo En la restoracio 4

32 [trisdešimt du]

Restorane 4

Restorane 4

32 [tridek du]

En la restoracio 4

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių esperanto Žaisti Daugiau
Porciją keptų bulvių su pomidorų padažu. U-u ----i-n-d- frit-- --n ----po. U-- p------ d- f----- k-- k------ U-u p-r-i-n d- f-i-o- k-n k-ĉ-p-. --------------------------------- Unu porcion da fritoj kun keĉapo. 0
Ir dvi porcijas su majonezu. Kaj -u -u-------ez-. K-- d- k-- m-------- K-j d- k-n m-j-n-z-. -------------------- Kaj du kun majonezo. 0
Ir tris porcijas keptų dešrelių su garstyčiomis. Ka- t-- r----t-j--k-l-a-ojn-k-- -us-a-d-. K-- t-- r-------- k-------- k-- m-------- K-j t-i r-s-i-a-n k-l-a-o-n k-n m-s-a-d-. ----------------------------------------- Kaj tri rostitajn kolbasojn kun mustardo. 0
Kokių daržovių turite? K-ujn le-o-o-n -i --v-s? K---- l------- v- h----- K-u-n l-g-m-j- v- h-v-s- ------------------------ Kiujn legomojn vi havas? 0
Ar turite pupelių / pupų? Ĉu-----a--s -a-e-lojn? Ĉ- v- h---- f--------- Ĉ- v- h-v-s f-z-o-o-n- ---------------------- Ĉu vi havas fazeolojn? 0
Ar turite žiedinių kopūstų? Ĉ--v--h---- -lorbr------? Ĉ- v- h---- f------------ Ĉ- v- h-v-s f-o-b-a-i-o-? ------------------------- Ĉu vi havas florbrasikon? 0
(Aš) mėgstu kukurūzus. M---at-s-man-i--a----. M- ŝ---- m---- m------ M- ŝ-t-s m-n-i m-i-o-. ---------------------- Mi ŝatas manĝi maizon. 0
(Aš) mėgstu agurkus. Mi-ŝ--a-----ĝ----k---j-. M- ŝ---- m---- k-------- M- ŝ-t-s m-n-i k-k-m-j-. ------------------------ Mi ŝatas manĝi kukumojn. 0
(Aš) mėgstu pomidorus. Mi-ŝat-- --n-i --m--o--. M- ŝ---- m---- t-------- M- ŝ-t-s m-n-i t-m-t-j-. ------------------------ Mi ŝatas manĝi tomatojn. 0
Ar mėgstate ir svogūnų laiškus? Ĉu v--ŝ-t-----n---a---ŭ--o--on? Ĉ- v- ŝ---- m---- a---- p------ Ĉ- v- ŝ-t-s m-n-i a-k-ŭ p-r-o-? ------------------------------- Ĉu vi ŝatas manĝi ankaŭ poreon? 0
Ar mėgstate ir raugintus kopūstus? Ĉu-v- -a-a- m-nĝi-a-----acidbr------? Ĉ- v- ŝ---- m---- a---- a------------ Ĉ- v- ŝ-t-s m-n-i a-k-ŭ a-i-b-a-i-o-? ------------------------------------- Ĉu vi ŝatas manĝi ankaŭ acidbrasikon? 0
Ar mėgstate ir lęšius? Ĉu -i-ŝa--s-m-nĝ- -n-aŭ --n--jn? Ĉ- v- ŝ---- m---- a---- l------- Ĉ- v- ŝ-t-s m-n-i a-k-ŭ l-n-o-n- -------------------------------- Ĉu vi ŝatas manĝi ankaŭ lentojn? 0
Ar mėgsti ir morkas? Ĉu----ŝa-as----ĝ-----aŭ-k--o-o-n? Ĉ- v- ŝ---- m---- a---- k-------- Ĉ- v- ŝ-t-s m-n-i a-k-ŭ k-r-t-j-? --------------------------------- Ĉu vi ŝatas manĝi ankaŭ karotojn? 0
Ar mėgsti ir brokolius? Ĉ- ------a---an---a---ŭ--ro--l--n? Ĉ- v- ŝ---- m---- a---- b--------- Ĉ- v- ŝ-t-s m-n-i a-k-ŭ b-o-o-o-n- ---------------------------------- Ĉu vi ŝatas manĝi ankaŭ brokolojn? 0
Ar mėgsti ir paprika? Ĉ--v- ŝata--m---- ankaŭ k-p-ikojn? Ĉ- v- ŝ---- m---- a---- k--------- Ĉ- v- ŝ-t-s m-n-i a-k-ŭ k-p-i-o-n- ---------------------------------- Ĉu vi ŝatas manĝi ankaŭ kapsikojn? 0
(Aš) nemėgstu svogūnų. Mi--- --t-s c--o--. M- n- ŝ---- c------ M- n- ŝ-t-s c-p-j-. ------------------- Mi ne ŝatas cepojn. 0
(Aš) nemėgstu alyvuogių. M--n- -at-s-o----jn. M- n- ŝ---- o------- M- n- ŝ-t-s o-i-o-n- -------------------- Mi ne ŝatas olivojn. 0
(Aš) nemėgstu grybų. Mi-ne -a-a- -ungojn. M- n- ŝ---- f------- M- n- ŝ-t-s f-n-o-n- -------------------- Mi ne ŝatas fungojn. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Toninės kalbos

Daugelis visame pasaulyje naudojamų kalbų yra toninės. Jomis kalbant svarbus tono aukštis. Jis nusprendžia žodžių ar skiemenų reikšmę. Todėl tonas yra smarkiai susijęs su žodžiu. Daugelis Azijos kalbų yra toninės. Pavyzdžiui: kinų, tajų ir vietnamiečių kalbos. Daugeliu toninių kalbama Afrikoje. Taip pat ir Amerikos indėnų kalbos yra toninės. Dauguma indoeuropiečių kalbų turi toninių elementų. Tai, pavyzdžiui, būdinga švedų ir serbų kalboms. Skirtingose kalbose tonų skaičius varijuoja. Kinų kalboje išskiriami keturi skirtingi tonai. Todėl skiemuo ma gali turėti keturias reikšmes. Jis gali reikšti „mama“, „kanapė“, „arklys“ arba „tuščiai kalbėti“. Įdomu tai, kad toninės kalbos taip pat veikia mūsų klausą. Tai įrodė absoliučios klausos tyrimai. Absoliuti klausa – tai gebėjimas tiksliai įdentifikuoti išsgirstus tonus. Absoliuti klausa Europoje ar Šiaurės Amerikoje yra sutinkama gana retai. Mažiau nei 1 iš 10 000 žmonių turi tokią klausą. Visai kitaip yra su gimtakalbiais kinais. Kinijoje 9 kartus daugiau žmonių turi tokį sugebėjimą. Visi kūdikystėje turėjome šį ypatingą sugebėjimą. Juo naudojomės tam, kad išmoktume teisingai kalbėti. Deja, bet dauguma vėliau šį gebėjimą praranda. Tonacija taip pat svarbi muzikoje. Ypač tose kultūose, kuriose kalbama tonine kalba. Ten tenka labai tiksliai laikytis melodijos. Kitaip graži meilės daina gali virsti absurdiška!