Pasikalbėjimų knygelė

lt Tvarkymasis namuose   »   eo Dompurigado

18 [aštuoniolika]

Tvarkymasis namuose

Tvarkymasis namuose

18 [dek ok]

Dompurigado

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių esperanto Žaisti Daugiau
Šiandien šeštadienis. H---a-----as---b---. Hodiaŭ estas sabato. H-d-a- e-t-s s-b-t-. -------------------- Hodiaŭ estas sabato. 0
Šiandien (mes) turime laiko. H--i-------ava--te-p-n. Hodiaŭ ni havas tempon. H-d-a- n- h-v-s t-m-o-. ----------------------- Hodiaŭ ni havas tempon. 0
Šiandien (mes) valome butą. Hodi-- -i-pur--ad-s--a -oĝe-o-. Hodiaŭ ni purigadas la loĝejon. H-d-a- n- p-r-g-d-s l- l-ĝ-j-n- ------------------------------- Hodiaŭ ni purigadas la loĝejon. 0
Aš valau / šveičiu vonią. M- -ur--a-a---a --n-a-b-o-. Mi purigadas la banĉambron. M- p-r-g-d-s l- b-n-a-b-o-. --------------------------- Mi purigadas la banĉambron. 0
Mano vyras plauna automobilį. M-a -dz- l-v-s -a---to-. Mia edzo lavas la aŭton. M-a e-z- l-v-s l- a-t-n- ------------------------ Mia edzo lavas la aŭton. 0
Vaikai valo dviračius. La--nf---- pu---a--s -a --------n. La infanoj purigadas la biciklojn. L- i-f-n-j p-r-g-d-s l- b-c-k-o-n- ---------------------------------- La infanoj purigadas la biciklojn. 0
Senelė laisto gėles. Av---- ak----- la---or-j-. Avinjo akvumas la florojn. A-i-j- a-v-m-s l- f-o-o-n- -------------------------- Avinjo akvumas la florojn. 0
Vaikai tvarko vaikų kambarį. L--i-fa-o----di-as -a--nf-nĉa-b-on. La infanoj ordigas la infanĉambron. L- i-f-n-j o-d-g-s l- i-f-n-a-b-o-. ----------------------------------- La infanoj ordigas la infanĉambron. 0
Mano vyras tvarko savo rašomąjį stalą. M------o--rd-g-s-s--------b----l-n. Mia edzo ordigas sian skribotablon. M-a e-z- o-d-g-s s-a- s-r-b-t-b-o-. ----------------------------------- Mia edzo ordigas sian skribotablon. 0
(Aš) dedu skalbinius į skalbyklę. M--en---- -----vo--ĵon -n--a lav----n--. Mi enigas la lavotaĵon en la lavmaŝinon. M- e-i-a- l- l-v-t-ĵ-n e- l- l-v-a-i-o-. ---------------------------------------- Mi enigas la lavotaĵon en la lavmaŝinon. 0
(Aš) džiaustau skalbinius. M- eten-as ---s-ki-ot-n ----taĵon. Mi etendas la sekigotan lavitaĵon. M- e-e-d-s l- s-k-g-t-n l-v-t-ĵ-n- ---------------------------------- Mi etendas la sekigotan lavitaĵon. 0
(Aš) lyginu skalbinius. Mi -ladas -- --v----o-. Mi gladas la lavitaĵon. M- g-a-a- l- l-v-t-ĵ-n- ----------------------- Mi gladas la lavitaĵon. 0
Langai (yra) nešvarūs. La fenes------s-a- --l-ura-. La fenestroj estas malpuraj. L- f-n-s-r-j e-t-s m-l-u-a-. ---------------------------- La fenestroj estas malpuraj. 0
Grindys (yra) nešvarios. L--pl-nk---sta- --l---a. La planko estas malpura. L- p-a-k- e-t-s m-l-u-a- ------------------------ La planko estas malpura. 0
Indai (yra) nešvarūs. L--vaza-o -s--- --l---a. La vazaro estas malpura. L- v-z-r- e-t-s m-l-u-a- ------------------------ La vazaro estas malpura. 0
Kas valo langus? Kiu p---------l--f-n--tr---? Kiu purigadas la fenestrojn? K-u p-r-g-d-s l- f-n-s-r-j-? ---------------------------- Kiu purigadas la fenestrojn? 0
Kas siurbia dulkes? Kiu-p----s-ĉa-? Kiu polvosuĉas? K-u p-l-o-u-a-? --------------- Kiu polvosuĉas? 0
Kas plauna indus? Kiu ----s-la ----r--? Kiu lavas la vazaron? K-u l-v-s l- v-z-r-n- --------------------- Kiu lavas la vazaron? 0

Ankstyvas mokymasis

Šiais laikais užsienio kalbų mokėjimas tampa vis svarbesnis. Jis taip pat svarbus ir profesiniame gyvenime. Todėl vis daugiau žmonių ima mokytis užsienio kalbų. Daugelis tėvų nori, kad jų vaikai mokytųsi kalbų. Geriausia mokslus pradėti anksti. Jau dabar visame pasaulyje apstu tarptautinių pradinių mokyklų. Vis populiaresni tampa daugiakalbiai darželiai. Ankstyvas mokymasis turi daug privalumų. Jie susiję su mūsų smegenų vystymųsi. Iki 4 metų amžiaus mūsų smegenyse vystosi už kalbą atsakingos sritys. Šie neuronų tinklai padeda mums mokantis. Vėliau naujos struktūros formuojasi ne taip greitai. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems kalbų mokytis yra sunkiau. Todėl turime stengtis skatinti kuo ankstyvesnį kalbų mokymąsį. Trumpai tariant: kuo mes jaunesni, tuo geriau. Vis dėlto yra kritikuojančių tokį ankstyvą mokymąsi. Jie nerimauja, kad daugiakalbystė apsunkina mažus vaikus. Be to, bijoma, kad jie taip niekada tinkamai ir neišmoks nė vienos kalbos. Šios baimės nėra paremtos moksliniais tyrimais. Daugelis lingvistų ir neuropsichologų yra optimistai. Jų tyrimai parodė teigiamus rezultatus. Paprastai vaikams smagu mokytis kalbų. O jei vaikai mokosi kalbų, jie taip pat ima apie jas galvoti. Taip jie geriau susipažįsta su savo gimtąja kalba. Tokios žinios praverčia visą jų gyvenimą. Gal netgi geriau pradėti nuo sudėtingesnių kalbų. Mat vaiko smegenys mokosi greitai ir intuityviai. Joms nesvarbu, kuris žodis išsaugomas: hello, ciao ar néih hóu!