Pasikalbėjimų knygelė

lt ką privalėti   »   eo devi fari ion

72 [septyniasdešimt du]

ką privalėti

ką privalėti

72 [sepdek du]

devi fari ion

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių esperanto Žaisti Daugiau
privalėti / turėti de-i d--- d-v- ---- devi 0
Aš privalau / turiu išsiųsti laišką. M-----as--en-i la -e-e-o-. M- d---- s---- l- l------- M- d-v-s s-n-i l- l-t-r-n- -------------------------- Mi devas sendi la leteron. 0
Aš privalau / turiu sumokėti už viešbutį. M- de-as pag---a-ho--l--. M- d---- p--- l- h------- M- d-v-s p-g- l- h-t-l-n- ------------------------- Mi devas pagi la hotelon. 0
Tu turi anksti keltis. V--d---s--ru- -ll-t--i. V- d---- f--- e-------- V- d-v-s f-u- e-l-t-ĝ-. ----------------------- Vi devas frue ellitiĝi. 0
Tu turi daug dirbti. Vi---vas ---te la--ri. V- d---- m---- l------ V- d-v-s m-l-e l-b-r-. ---------------------- Vi devas multe labori. 0
Tu turi nevėluoti / būti punktualus / ateiti laiku. Vi-de-a- es---a-u-a-a. V- d---- e--- a------- V- d-v-s e-t- a-u-a-a- ---------------------- Vi devas esti akurata. 0
Jis turi prisipilti degalų. Li -ev-s-ple-ig--l--be-zi-u--n. L- d---- p------ l- b---------- L- d-v-s p-e-i-i l- b-n-i-u-o-. ------------------------------- Li devas plenigi la benzinujon. 0
Jis turi suremontuoti automobilį. L--d--a--ri-----l- -ŭt-n. L- d---- r----- l- a----- L- d-v-s r-p-r- l- a-t-n- ------------------------- Li devas ripari la aŭton. 0
Jis turi nuplauti automobilį. Li ----s--a------a---n. L- d---- l--- l- a----- L- d-v-s l-v- l- a-t-n- ----------------------- Li devas lavi la aŭton. 0
Ji turi apsipirkti. Ŝ-----a- -ĉet-m-. Ŝ- d---- a------- Ŝ- d-v-s a-e-u-i- ----------------- Ŝi devas aĉetumi. 0
Ji turi tvarkyti butą. Ŝi ---as-purigadi--a lo--jon. Ŝ- d---- p------- l- l------- Ŝ- d-v-s p-r-g-d- l- l-ĝ-j-n- ----------------------------- Ŝi devas purigadi la loĝejon. 0
Ji turi skalbti skalbinius. Ŝ- -e-as--av---- -a-o---on. Ŝ- d---- l--- l- l--------- Ŝ- d-v-s l-v- l- l-v-t-ĵ-n- --------------------------- Ŝi devas lavi la lavotaĵon. 0
(Mes) tuoj turime eiti į mokyklą. N- -evas tuj --- -l -a-l-rnejo. N- d---- t-- i-- a- l- l------- N- d-v-s t-j i-i a- l- l-r-e-o- ------------------------------- Ni devas tuj iri al la lernejo. 0
(Mes) tuoj turime eiti į darbą. Ni-dev---tuj-iri -- la ----re--. N- d---- t-- i-- a- l- l-------- N- d-v-s t-j i-i a- l- l-b-r-j-. -------------------------------- Ni devas tuj iri al la laborejo. 0
(Mes) tuoj turime eiti pas gydytoją. N--d-v-s-------i al -- d-k-o-o. N- d---- t-- i-- a- l- d------- N- d-v-s t-j i-i a- l- d-k-o-o- ------------------------------- Ni devas tuj iri al la doktoro. 0
(Jūs) turite laukti autobuso. V- de-a---tend- la-bus-n. V- d---- a----- l- b----- V- d-v-s a-e-d- l- b-s-n- ------------------------- Vi devas atendi la buson. 0
(Jūs) turite laukti traukinio. Vi---v-s a--n-i--a traj-on. V- d---- a----- l- t------- V- d-v-s a-e-d- l- t-a-n-n- --------------------------- Vi devas atendi la trajnon. 0
(Jūs) turite laukti taksi. V-----as -t--d- la -ak-i--. V- d---- a----- l- t------- V- d-v-s a-e-d- l- t-k-i-n- --------------------------- Vi devas atendi la taksion. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kodėl pasaulyje tiek daug skirtingų kalbų?

Šiandien pasaulyje egzistuoja daugiau nei 6000 skirtingų kalbų. Todėl mums reikalingi vertėjai. Labai seniai visi kalbėjo ta pačia kalba. Vis dėlto, žmonėms pradėjus migruoti viskas pasikeitė. Jie paliko savo gimtąją Afriką ir kraustėsi tolyn į pasaulį. Šis atitolimas erdvėje galiausiai nulėmė lingvistinį atsiskyrimą. Kiekviena tauta sukūrė savo bendravimo formą. Daugelis skirtingų kalbų kilo iš bendros prokalbės. Tačiau žmogus niekada ilgai neužsibūdavo vienoje vietoje. Tad laikui bėgant kalbos vis labiau atsiskyrė. Galiausiai, buvo sunku atsekti bendrą žodžių šaknį. Be to, jokia žmonių grupė tūkstančius metų negyveno atskirtyje. Visada egzistavo kontaktas su kitais žmonėmis. Tai lėmė kalbų pokyčius. Jie įsisavino elementų iš užsienio kalbų arba juos adaptavo. Dėl šios priežasties kalbų vystymasis niekada nesustojo. Tad tokią kalbų gausą paaiškina migracija ir kontaktas su kitais žmonėmis. Kodėl kalbos yra skirtingos? Tai jau kitas klausimas. Kiekviena evoliucija seka tam tikromis taisyklėmis. Tad turėtų būti priežastys, kodėl kalbos yra tokios, kokios yra. Tos priežastys mokslininkus domina jau daugelį metų. Jie norėtų žinoti, kodėl kalbos taip skirtingai vystosi. Tam išsiaiškinti reikia atsekti kalbų istoriją. Tada galima pamatyti, kada ir kas pasikeitė. Vis dar neaišku, kas veikia kalbų raidą. Kultūriniai veiksniai, rodos, yra daug svarbesni už biologinius. Tai reiškia, kad tautų kalbas nulėmė jų istorija. Žinoma, kalbos mums pasako daugiau nei numanome…