Pasikalbėjimų knygelė

lt Savybiniai įvardžiai 2   »   eo Posesivaj pronomoj 2

67 [šešiasdešimt septyni]

Savybiniai įvardžiai 2

Savybiniai įvardžiai 2

67 [sesdek sep]

Posesivaj pronomoj 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių esperanto Žaisti Daugiau
akiniai l--ok-----r-j l- o--------- l- o-u-v-t-o- ------------- la okulvitroj 0
Jis pamiršo savo akinius. L--forg--is-si-jn -------r-j-. L- f------- s---- o----------- L- f-r-e-i- s-a-n o-u-v-t-o-n- ------------------------------ Li forgesis siajn okulvitrojn. 0
Kurgi jo akiniai? K---d- l- me--s-si-j- o--lvi-r---? K-- d- l- m---- s---- o----------- K-e d- l- m-t-s s-a-n o-u-v-t-o-n- ---------------------------------- Kie do li metis siajn okulvitrojn? 0
laikrodis l--h-r-o-o l- h------ l- h-r-o-o ---------- la horloĝo 0
Jo laikrodis sugedo. L-a-h---oĝ--difektiĝi-. L-- h------ d---------- L-a h-r-o-o d-f-k-i-i-. ----------------------- Lia horloĝo difektiĝis. 0
Laikrodis kabo ant sienos. La ho-lo-o--e--a--sur la -u-o. L- h------ p----- s-- l- m---- L- h-r-o-o p-n-a- s-r l- m-r-. ------------------------------ La horloĝo pendas sur la muro. 0
pasas l- --s-or-o l- p------- l- p-s-o-t- ----------- la pasporto 0
Jis pametė savo pasą. L--pe--is --an-pa--or-o-. L- p----- s--- p--------- L- p-r-i- s-a- p-s-o-t-n- ------------------------- Li perdis sian pasporton. 0
Kurgi jo pasas? K-e--o-l- ----s ---- pas----o-? K-- d- l- m---- s--- p--------- K-e d- l- m-t-s s-a- p-s-o-t-n- ------------------------------- Kie do li metis sian pasporton? 0
jie, jos — jų il-----lia i-- - i--- i-i - i-i- ---------- ili - ilia 0
Vaikai negali rasti savo tėvų. L--i------ ne-p--as ----i s---- g--a-r-j-. L- i------ n- p---- t---- s---- g--------- L- i-f-n-j n- p-v-s t-o-i s-a-n g-p-t-o-n- ------------------------------------------ La infanoj ne povas trovi siajn gepatrojn. 0
Bet čia gi ateina jų tėvai! S-d--en-ven-- i---- ---atroj! S-- j-- v---- i---- g-------- S-d j-n v-n-s i-i-j g-p-t-o-! ----------------------------- Sed jen venas iliaj gepatroj! 0
Jūs — jūsų v-----ia v- - v-- v- - v-a -------- vi - via 0
Kokia buvo / kaip sekėsi jūsų kelionė, pone Miuleri? Ki- -s-i- --a---jaĝo,---njor--Mü----? K-- e---- v-- v------ S------ M------ K-a e-t-s v-a v-j-ĝ-, S-n-o-o M-l-e-? ------------------------------------- Kia estis via vojaĝo, Sinjoro Müller? 0
Kur jūsų žmona, pone Miuleri? K-- e-t---v-a --zino- -injor- --ller? K-- e---- v-- e------ S------ M------ K-e e-t-s v-a e-z-n-, S-n-o-o M-l-e-? ------------------------------------- Kie estas via edzino, Sinjoro Müller? 0
Jūs — jūsų vi --via v- - v-- v- - v-a -------- vi - via 0
Kokia buvo / kaip sekėsi kelionė, ponia Šmit? Ki- -s-i---ia vo----,-Sinjor-no-S--m--t? K-- e---- v-- v------ S-------- S------- K-a e-t-s v-a v-j-ĝ-, S-n-o-i-o S-h-i-t- ---------------------------------------- Kia estis via vojaĝo, Sinjorino Schmidt? 0
Kur jūsų vyras, ponia Šmit? Kie e-ta- via-e---,---n-or--- Schmi-t? K-- e---- v-- e---- S-------- S------- K-e e-t-s v-a e-z-, S-n-o-i-o S-h-i-t- -------------------------------------- Kie estas via edzo, Sinjorino Schmidt? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kalbėjimas įmanomas dėl genetinės mutacijos

Žmogus – vienintelis kalbėti galintis žemės padaras. Tai jį išskiria iš kitų gyvūnų ir augalų. Žinoma, gyvūnai ir augalai taip pat vienas su kitu bendrauja. Tačiau jie nekalba kompleksine skiemenų kalba. Tad, kodėl žmonės gali kalbėti? Norint kalbėti, būtini tam tikri fiziniai bruožai. Tie fiziniai bruožai būdingi tik žmonėms. Tačiau tai nereiškia, kad juos išvystė žmonės. Evoliucijos istorijoje niekas nevyksta be priežasties. Kažkada žmogus pradėjo kalbėti. Kol kas nežinome, kada tiksliai tai nutiko. Tačiau kažkas turėjo nutikti, kad žmonės pradėtų kalbėti. Tyrinėtojai mano, kad už tai atsakinga genetinė mutacija. Antropologai sulygino įvairių gyvų padarų genus. Gerai žinoma, kad kalbai įtaką daro tam tikras genas. Tie, kurių šis genas pažeistas, sunkiai kalba. Jie negali gerai savęs išreikšti ir jiems sunku suprasti žodžius. Šis genas buvo analizuojamas žmonėse, beždžionėse ir pelėse. Žmogaus ir šimpanzės kalbos genas labai panašus. Pastebimi tik du nedideli skirtumai. Tačiau šie skirtumai smegenyse turi didelę reikšmę. Kartu su kitais genais, jie veikia tam tikrą smegenų veiklą. Todėl žmonės gali kalbėti, o beždžionės – ne. Tačiau žmonių kalbos paslaptis kol kas dar nėra įminta. Kad pradėtume kalbėti, vien genų mutacijos nepakanka. Tyrėjai implantavo žmogaus geno variantą pelėms. Tačiau tai joms nesuteikė sugebėjimo kalbėti. Vis dėlto jų cypimas buvo išties triukšmingas!