Pasikalbėjimų knygelė

lt didelis — mažas (Antonimai)   »   eo granda - malgranda

68 [šešiasdešimt aštuoni]

didelis — mažas (Antonimai)

didelis — mažas (Antonimai)

68 [sesdek ok]

granda - malgranda

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių esperanto Žaisti Daugiau
didelis ir mažas gr---a k-- -a-g--nda g----- k-- m-------- g-a-d- k-j m-l-r-n-a -------------------- granda kaj malgranda 0
Dramblys yra didelis. La-ele---to--s-as g----a. L- e------- e---- g------ L- e-e-a-t- e-t-s g-a-d-. ------------------------- La elefanto estas granda. 0
Pelė yra maža. La-mus- e-ta---al---n--. L- m--- e---- m--------- L- m-s- e-t-s m-l-r-n-a- ------------------------ La muso estas malgranda. 0
tamsus ir šviesus m--h-la--a- ---a m------ k-- h--- m-l-e-a k-j h-l- ---------------- malhela kaj hela 0
Naktis yra tamsi. L- -o-to---ta- -al-ela. L- n---- e---- m------- L- n-k-o e-t-s m-l-e-a- ----------------------- La nokto estas malhela. 0
Diena yra šviesi. La--ago --t-s h-l-. L- t--- e---- h---- L- t-g- e-t-s h-l-. ------------------- La tago estas hela. 0
senas ir jaunas ma-juna k-- --na m------ k-- j--- m-l-u-a k-j j-n- ---------------- maljuna kaj juna 0
Mūsų senelis yra labai senas. Nia a-o e-tas t-e ma-jun-. N-- a-- e---- t-- m------- N-a a-o e-t-s t-e m-l-u-a- -------------------------- Nia avo estas tre maljuna. 0
Prieš septyniasdešimt metų jis buvo dar jaunas. An-----0 ja-oj -i es-is --k-r-ŭ--un-. A---- 7- j---- l- e---- a------ j---- A-t-ŭ 7- j-r-j l- e-t-s a-k-r-ŭ j-n-. ------------------------------------- Antaŭ 70 jaroj li estis ankoraŭ juna. 0
gražus ir bjaurus bela kaj-mal-ela b--- k-- m------ b-l- k-j m-l-e-a ---------------- bela kaj malbela 0
Drugelis yra gražus. L--papili- es-a-----a. L- p------ e---- b---- L- p-p-l-o e-t-s b-l-. ---------------------- La papilio estas bela. 0
Voras yra bjaurus. La a--ne--e-t-s-m----la. L- a----- e---- m------- L- a-a-e- e-t-s m-l-e-a- ------------------------ La araneo estas malbela. 0
storas ir plonas d--a --j-mal-i-a d--- k-- m------ d-k- k-j m-l-i-a ---------------- dika kaj maldika 0
Moteris, sverianti 100 (šimtą) kilogramų, yra stora. V--i---pezant- 1-0 -g----as d---. V----- p------ 1-- k- e---- d---- V-r-n- p-z-n-a 1-0 k- e-t-s d-k-. --------------------------------- Virino pezanta 100 kg estas dika. 0
Vyras, sveriantis 50 (penkiasdešmt) kilogramų, yra plonas. Vi-o--ez---a-----g --ta- ---dik-. V--- p------ 5- k- e---- m------- V-r- p-z-n-a 5- k- e-t-s m-l-i-a- --------------------------------- Viro pezanta 50 kg estas maldika. 0
brangus ir pigus mu--ek-s-a-k-- m-----t-ko--a m--------- k-- m------------ m-l-e-o-t- k-j m-l-u-t-k-s-a ---------------------------- multekosta kaj malmultekosta 0
Automobilis yra brangus. La -ŭto e--as---l-ekos--. L- a--- e---- m---------- L- a-t- e-t-s m-l-e-o-t-. ------------------------- La aŭto estas multekosta. 0
Laikraštis yra pigus. L--ga--t---s-----a-mul----sta. L- g----- e---- m------------- L- g-z-t- e-t-s m-l-u-t-k-s-a- ------------------------------ La gazeto estas malmultekosta. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kalbos kodų perjungimas

Vis daugiau žmonių auga dvikalbėse šeimose. Jie gali kalbėti daugiau nei viena kalba. Daugelis jų dažnai tas kalbas naudoja pakaitomis. Jie nusprendžia, kurią kalbą naudoti tam tikroje situacijoje. Pavyzdžiui, viena kalba jie kalba darbe, kita – namie. Tai darydami jie prisitaiko prie aplinkos. Tačiau taip pat yra galimybė keisti kalbas spontaniškai. Šis fenomenas vadinamas kalbos kodų perjungimu . Keičiant kalbos kodą, kalba pasikeičia vidury kalbėjimo. Tam gali būti daug įvairių priežasčių. Dažnai jie negali rasti tinkamo vienos kalbos žodžio. Kita kalba jie gali geriau save išreikšti. Taip pat gali būti, kad kalbėtojas labiau savimi pasitiki naudodamas vieną kurią kalbą. Jie naudoją šią kalbą privatiems arba asmeniniams reikalams. Kartais kalboje neegzistuoja tam tikras žodis. Tokiu atveju, kalbėtojas turi keisti kalbos kodą. Kartais jie keičia kalbą tam, kad nebūtų suprasti. Tokiu atveju, kalbos kodo pakeitimas tampa lyg ir slapta kalba. Anksčiau toks kalbų maišymas buvo kritikuojamas. Buvo manoma, kad kalbėtojas nesugeba taisyklingai kalbėti nė viena kalba. Šiandien į tai žiūrima kitaip. Kodų keitimas yra laikomas specialia lingvistine kompetencija. Gali būti įdomu stebėti kaip kalbėtojai keičia kalbos kodus. Dažnai jie keičia ne tik kalbą. Keičiami ir kiti bendravimo elementai. Daugelis kita kalba kalba greičiau, garsiau arba labiau akcentuoja. Arba staiga ima daugiau gestikuliuoti, keičia veido išraiškas. Todėl kodo keitimas visada šiek tiek keičia ir kultūrą...