Pasikalbėjimų knygelė

lt Sportas   »   eo Sporto

49 [keturiasdešimt devyni]

Sportas

Sportas

49 [kvardek naŭ]

Sporto

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių esperanto Žaisti Daugiau
Ar (tu) sportuoji? Ĉu vi -p--ta-? Ĉ- v- s------- Ĉ- v- s-o-t-s- -------------- Ĉu vi sportas? 0
Taip, aš privalau judėti. J-----i -e-as-i-- --z--ci. J--- m- d---- i-- e------- J-s- m- d-v-s i-m e-z-r-i- -------------------------- Jes, mi devas iom ekzerci. 0
(Aš) lankau sporto klubą. Mi --t-- --o--klu-a-o. M- e---- s------------ M- e-t-s s-o-t-l-b-n-. ---------------------- Mi estas sportklubano. 0
(Mes) žaidžiame futbolą. Ni--utba-a-. N- f-------- N- f-t-a-a-. ------------ Ni futbalas. 0
Kartais (mes) plaukome. N- f-je--aĝ-s. N- f--- n----- N- f-j- n-ĝ-s- -------------- Ni foje naĝas. 0
Arba važinėjamės dviračiais. Aŭ--- -i-i-la-. A- n- b-------- A- n- b-c-k-a-. --------------- Aŭ ni biciklas. 0
Mūsų mieste yra futbolo stadionas. E-t---fu-b-lst--ion- -- -ia-ur-o. E---- f------------- e- n-- u---- E-t-s f-t-a-s-a-i-n- e- n-a u-b-. --------------------------------- Estas futbalstadiono en nia urbo. 0
Taip pat yra plaukimo baseinas su suomiška pirtimi. A-kaŭ es-a-----ej-------a----o. A---- e---- n----- k-- s------- A-k-ŭ e-t-s n-ĝ-j- k-n s-ŭ-e-o- ------------------------------- Ankaŭ estas naĝejo kun saŭnejo. 0
Ir yra golfo aikštė. K-- e-t------fe-o. K-- e---- g------- K-j e-t-s g-l-e-o- ------------------ Kaj estas golfejo. 0
Ką rodo per televizorių? K-- -s-a- e- la-t-lev-do? K-- e---- e- l- t-------- K-o e-t-s e- l- t-l-v-d-? ------------------------- Kio estas en la televido? 0
Dabar rodo futbolo varžybas. N---e-t-s---tba-a-ludo. N-- e---- f------ l---- N-n e-t-s f-t-a-a l-d-. ----------------------- Nun estas futbala ludo. 0
Vokietijos komanda žaidžia su Anglijos komanda. L--g--m-n- -e-mo--uda- k---ra- la---g--. L- g------ t---- l---- k------ l- a----- L- g-r-a-a t-a-o l-d-s k-n-r-ŭ l- a-g-a- ---------------------------------------- La germana teamo ludas kontraŭ la angla. 0
Kas laimi? Kiu -------e-kan-a? K-- e---- v-------- K-u e-t-s v-n-a-t-? ------------------- Kiu estas venkanta? 0
Neturiu supratimo / nežinau. Mi ---- -e -cia- -ri-ti-. M- t--- n- s---- p-- t--- M- t-t- n- s-i-s p-i t-o- ------------------------- Mi tute ne scias pri tio. 0
Šiuo metu lygiosios. N----g--r-----as. N-- e------------ N-n e-a-r-z-l-a-. ----------------- Nun egalrezultas. 0
Teisėjas yra / atvyko iš Belgijos. L--lu-juĝist--ve-a---- B-lgu-o. L- l--------- v---- e- B------- L- l-d-u-i-t- v-n-s e- B-l-u-o- ------------------------------- La ludjuĝisto venas el Belgujo. 0
Dabar muša vienuolikos metrų baudinį. Nu- e--as --n---. N-- e---- p------ N-n e-t-s p-n-l-. ----------------- Nun estas penalo. 0
Įvartis! Vienas — nulis! G-l------- je-n---! G----- U-- j- n---- G-l-n- U-u j- n-l-! ------------------- Golon! Unu je nulo! 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Išlieka tik stipriausi žodžiai!

Retai vartojami žodžiai keičiasi daug dažniau nei dažnai vartojamieji. Tam įtaką gali daryti evoliucijos dėsniai. Bendri genai bėgant laikui keičiasi rečiau. Jų forma daug stabilesnė. Pasirodo, taip pat nutinka ir su žodžiais! Atliekant tyrimus buvo pasitelkti anglų kalbos veiksmažodžiais. Buvo lyginamos dabartinės ir senosios jų formos. Anglų kalboje dešimt populiariausių veiksmažodžių buvo netaisyklingi. Daugelis kitų veiksmažodžių yra taisyklingi. Tačiau Viduramžiais, daugelis veiksmažodžių vis dar buvo netaisyklingi. Tad retai naudojami netaisyklingi veiksmažodžiai tapo taisyklingais. Po 300 metų anglų kalboje vargiai liks netaisyklingų veiksmažodžių. Kiti tyrimai rodo, kad kalbos yra pasirenkamos lyg genai. Tyrinėtojai lygino skirtingų kalbų dažniausiai pasitaikančius žodžius. Galiausiai jie išrinko žodžius, kurie reiškia tą patį. Pavyzdžiui, tokiems žodžiams priklausė: water, Wasser, vatten. Šie žodžiai turi tą pačią šaknį ir todėl yra vienas į kitą panašūs. Kadangi šie žodžiai yra svarbiausi, jie dažnai vartojami visose kalbose. Taip jie sugebėjo išlaikyti savo formą ir šiandien tebėra rašomi panašiai. Mažiau reikalingi žodžiai keičiasi daug greičiau. O tiksliau, jie pakeičiami kitais žodžiais. Retai vartojamii žodžiai įvairiose kalbose atrodo skirtingai. Kodėl retai vartojami žodžiai keičiasi, vis dar nėra aišku. Gali būti, kad jie dažnai vartojami neteisingai arba yra neteisingai ištariami. Taip yra todėl, kad kalbėtojai jų gerai neišmano. O galbūt taip yra todėl, kad svarbiausi žodžiai visada turi likti tokie patys. Tik tuomet galime teisingai juos suprasti. O žodžiai yra skirti tam, kad būtų suprasti...