Pasikalbėjimų knygelė

lt Kūno dalys   »   eo Korpopartoj

58 [penkiasdešimt aštuoni]

Kūno dalys

Kūno dalys

58 [kvindek ok]

Korpopartoj

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių esperanto Žaisti Daugiau
(Aš) piešiu vyrą. M- d-s-g--- vi-on. M_ d_______ v_____ M- d-s-g-a- v-r-n- ------------------ Mi desegnas viron. 0
Pirmiausia galvą. Unue -a----on. U___ l_ k_____ U-u- l- k-p-n- -------------- Unue la kapon. 0
Vyras nešioja skrybėlę. L--viro---r-a-a-------o-. L_ v___ s_______ ĉ_______ L- v-r- s-r-a-a- ĉ-p-l-n- ------------------------- La viro surhavas ĉapelon. 0
Plaukų nematyti. La har-j--e -ideblas. L_ h____ n_ v________ L- h-r-j n- v-d-b-a-. --------------------- La haroj ne videblas. 0
Ausų taip pat nematyti. A-ka- -a --el-- ---vi--bl--. A____ l_ o_____ n_ v________ A-k-ŭ l- o-e-o- n- v-d-b-a-. ---------------------------- Ankaŭ la oreloj ne videblas. 0
Nugaros taip pat nematyti. Ank------dors- -e v-d-blas. A____ l_ d____ n_ v________ A-k-ŭ l- d-r-o n- v-d-b-a-. --------------------------- Ankaŭ la dorso ne videblas. 0
(Aš) piešiu akis ir burną. Mi-dese---s -a--ku--jn ka---a--uŝo-. M_ d_______ l_ o______ k__ l_ b_____ M- d-s-g-a- l- o-u-o-n k-j l- b-ŝ-n- ------------------------------------ Mi desegnas la okulojn kaj la buŝon. 0
Vyras šoka ir juokiasi. L- vi-- -an-as--a--ri---. L_ v___ d_____ k__ r_____ L- v-r- d-n-a- k-j r-d-s- ------------------------- La viro dancas kaj ridas. 0
Vyras turi ilgą nosį. L--vir---avas -on--n na-o-. L_ v___ h____ l_____ n_____ L- v-r- h-v-s l-n-a- n-z-n- --------------------------- La viro havas longan nazon. 0
Rankose jis laiko lazdą. Li -o-t-----mb---on-------i-- man-j. L_ p_____ l__________ e_ s___ m_____ L- p-r-a- l-m-a-t-n-n e- s-a- m-n-j- ------------------------------------ Li portas lambastonon en siaj manoj. 0
Ant kaklo jis užsirišęs šaliką. Li s---avas anka--k--t---- -irkaŭ s-a----o. L_ s_______ a____ k_______ ĉ_____ s__ k____ L- s-r-a-a- a-k-ŭ k-l-u-o- ĉ-r-a- s-a k-l-. ------------------------------------------- Li surhavas ankaŭ koltukon ĉirkaŭ sia kolo. 0
Dabar žiema ir šalta. V-n--a- ka- m-l-a-m--. V______ k__ m_________ V-n-r-s k-j m-l-a-m-s- ---------------------- Vintras kaj malvarmas. 0
Rankos stiprios. L- brak-----tas -u-kol--. L_ b_____ e____ m________ L- b-a-o- e-t-s m-s-o-a-. ------------------------- La brakoj estas muskolaj. 0
Kojos taip pat stiprios. L- --m--j--nk-- es-a- --s----j. L_ g_____ a____ e____ m________ L- g-m-o- a-k-ŭ e-t-s m-s-o-a-. ------------------------------- La gamboj ankaŭ estas muskolaj. 0
Vyras yra iš sniego. La -i-o ---a---- ----. L_ v___ e____ e_ n____ L- v-r- e-t-s e- n-ĝ-. ---------------------- La viro estas el neĝo. 0
Jis nenešioja kelnių ir palto. L- --rh---- ne----nt-lo-on-nek --nt--o-. L_ s_______ n__ p_________ n__ m________ L- s-r-a-a- n-k p-n-a-o-o- n-k m-n-e-o-. ---------------------------------------- Li surhavas nek pantalonon nek mantelon. 0
Bet vyrui nešalta. Se---a--i-o -e -ro--iĝ-s. S__ l_ v___ n_ f_________ S-d l- v-r- n- f-o-t-ĝ-s- ------------------------- Sed la viro ne frostiĝas. 0
Jis yra senis besmegenis. L--e-t----e----o. L_ e____ n_______ L- e-t-s n-ĝ-o-o- ----------------- Li estas neĝhomo. 0

Mūsų protėvių kalba

Šiuolaikinės kalbos gali būti išanalizuotos lingvistų. Tam pasitelkiami įvairūs metodai. Tačiau, kaip žmonės kalbėjo prieš tūkstančius metų? Į šį klausimą atsakyti daug sunkiau. Nepaisant to, mokslininkai jau daug metų tai tyrinėja. Jie norėtų išsiaiškinti, kaip žmonės kalbėjo anksčiau. Todėl jie stengiasi rekonstruoti senovines kalbos formas. Amerikiečių mokslininkai dabar padarė įspūdingą atradimą. Jie išanalizavo daugiau nei 2000 kalbų. O konkrečiai jie analizavo tų kalbų sakinių struktūras. Jų tyrimų rezultatai buvo labai įdomūs. Maždaug pusė kalbų turi V-P-T sakinio struktūrą. Tai reiškia, kad sakiniai sudaromi šia seka: veiksnys, papildinys ir tarinys. Daugiau nei 700 kalbų turi tokią struktūrą. Apie 160 kalbų laikosi V-T-P struktūros. Ir tik apie 40 kalbų naudoja T-P-V struktūrą. 120 kalbų naudoja hibridines struktūras. Vis dėlto P-T-V ir P-V-T yra tikrai daug retesnės struktūros. Dauguma analizuotų kalbų naudoja V-P-T principą. Persų, japonų ir turkų kalbos yra vieni pavyzdžių. Daugiausia gyvų kalbų seka V-T-P struktūra. Šiandien ši struktūra dominuoja indoeuropiečių kalbų šeimoje. Tyrėjai mano, kad V-P-T modelis buvo naudojamas senovėje. Visos kalbos yra paremtos šia sistema. Tačiau kalbos išsiskirstė. Mes kol kas nežinome, kaip tai nutiko. Tačiau tam turėjo būti priežastis. Juk evoliucija pasirūpina, kad išliktų tik tai, kas naudinga…