Pasikalbėjimų knygelė

lt Kūno dalys   »   eo Korpopartoj

58 [penkiasdešimt aštuoni]

Kūno dalys

Kūno dalys

58 [kvindek ok]

Korpopartoj

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių esperanto Žaisti Daugiau
(Aš) piešiu vyrą. Mi-d-segn---vir-n. M- d------- v----- M- d-s-g-a- v-r-n- ------------------ Mi desegnas viron. 0
Pirmiausia galvą. U--e-------on. U--- l- k----- U-u- l- k-p-n- -------------- Unue la kapon. 0
Vyras nešioja skrybėlę. L- ---- -u-havas ---elon. L- v--- s------- ĉ------- L- v-r- s-r-a-a- ĉ-p-l-n- ------------------------- La viro surhavas ĉapelon. 0
Plaukų nematyti. La -a--- -e vi-ebl-s. L- h---- n- v-------- L- h-r-j n- v-d-b-a-. --------------------- La haroj ne videblas. 0
Ausų taip pat nematyti. Ankaŭ-l- o-elo- -e --deb--s. A---- l- o----- n- v-------- A-k-ŭ l- o-e-o- n- v-d-b-a-. ---------------------------- Ankaŭ la oreloj ne videblas. 0
Nugaros taip pat nematyti. A---- -a--o--- -e-v-d---a-. A---- l- d---- n- v-------- A-k-ŭ l- d-r-o n- v-d-b-a-. --------------------------- Ankaŭ la dorso ne videblas. 0
(Aš) piešiu akis ir burną. M--d---gn-s--- oku------aj----bu-o-. M- d------- l- o------ k-- l- b----- M- d-s-g-a- l- o-u-o-n k-j l- b-ŝ-n- ------------------------------------ Mi desegnas la okulojn kaj la buŝon. 0
Vyras šoka ir juokiasi. La --r--dancas -aj-rida-. L- v--- d----- k-- r----- L- v-r- d-n-a- k-j r-d-s- ------------------------- La viro dancas kaj ridas. 0
Vyras turi ilgą nosį. La vi-o -avas --n--n-nazon. L- v--- h---- l----- n----- L- v-r- h-v-s l-n-a- n-z-n- --------------------------- La viro havas longan nazon. 0
Rankose jis laiko lazdą. Li--o-t-- lamb-s-o--n--n-siaj -----. L- p----- l---------- e- s--- m----- L- p-r-a- l-m-a-t-n-n e- s-a- m-n-j- ------------------------------------ Li portas lambastonon en siaj manoj. 0
Ant kaklo jis užsirišęs šaliką. L- surh-v-s--n-aŭ-ko-t---n-ĉ-rkaŭ s-- k-l-. L- s------- a---- k------- ĉ----- s-- k---- L- s-r-a-a- a-k-ŭ k-l-u-o- ĉ-r-a- s-a k-l-. ------------------------------------------- Li surhavas ankaŭ koltukon ĉirkaŭ sia kolo. 0
Dabar žiema ir šalta. V--t-as kaj -alvar--s. V------ k-- m--------- V-n-r-s k-j m-l-a-m-s- ---------------------- Vintras kaj malvarmas. 0
Rankos stiprios. La -r--o- -s--s --s-o---. L- b----- e---- m-------- L- b-a-o- e-t-s m-s-o-a-. ------------------------- La brakoj estas muskolaj. 0
Kojos taip pat stiprios. La---mbo--an-----s-a--mu-kola-. L- g----- a---- e---- m-------- L- g-m-o- a-k-ŭ e-t-s m-s-o-a-. ------------------------------- La gamboj ankaŭ estas muskolaj. 0
Vyras yra iš sniego. L--v----es--- el-ne--. L- v--- e---- e- n---- L- v-r- e-t-s e- n-ĝ-. ---------------------- La viro estas el neĝo. 0
Jis nenešioja kelnių ir palto. Li -u-h-va- nek -a-ta--n---n-k-man--l-n. L- s------- n-- p--------- n-- m-------- L- s-r-a-a- n-k p-n-a-o-o- n-k m-n-e-o-. ---------------------------------------- Li surhavas nek pantalonon nek mantelon. 0
Bet vyrui nešalta. Sed-la --r-------o---ĝa-. S-- l- v--- n- f--------- S-d l- v-r- n- f-o-t-ĝ-s- ------------------------- Sed la viro ne frostiĝas. 0
Jis yra senis besmegenis. Li-est----e-ho-o. L- e---- n------- L- e-t-s n-ĝ-o-o- ----------------- Li estas neĝhomo. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Mūsų protėvių kalba

Šiuolaikinės kalbos gali būti išanalizuotos lingvistų. Tam pasitelkiami įvairūs metodai. Tačiau, kaip žmonės kalbėjo prieš tūkstančius metų? Į šį klausimą atsakyti daug sunkiau. Nepaisant to, mokslininkai jau daug metų tai tyrinėja. Jie norėtų išsiaiškinti, kaip žmonės kalbėjo anksčiau. Todėl jie stengiasi rekonstruoti senovines kalbos formas. Amerikiečių mokslininkai dabar padarė įspūdingą atradimą. Jie išanalizavo daugiau nei 2000 kalbų. O konkrečiai jie analizavo tų kalbų sakinių struktūras. Jų tyrimų rezultatai buvo labai įdomūs. Maždaug pusė kalbų turi V-P-T sakinio struktūrą. Tai reiškia, kad sakiniai sudaromi šia seka: veiksnys, papildinys ir tarinys. Daugiau nei 700 kalbų turi tokią struktūrą. Apie 160 kalbų laikosi V-T-P struktūros. Ir tik apie 40 kalbų naudoja T-P-V struktūrą. 120 kalbų naudoja hibridines struktūras. Vis dėlto P-T-V ir P-V-T yra tikrai daug retesnės struktūros. Dauguma analizuotų kalbų naudoja V-P-T principą. Persų, japonų ir turkų kalbos yra vieni pavyzdžių. Daugiausia gyvų kalbų seka V-T-P struktūra. Šiandien ši struktūra dominuoja indoeuropiečių kalbų šeimoje. Tyrėjai mano, kad V-P-T modelis buvo naudojamas senovėje. Visos kalbos yra paremtos šia sistema. Tačiau kalbos išsiskirstė. Mes kol kas nežinome, kaip tai nutiko. Tačiau tam turėjo būti priežastis. Juk evoliucija pasirūpina, kad išliktų tik tai, kas naudinga…