Pasikalbėjimų knygelė

lt Susipažinti   »   eo Konatiĝi

3 [trys]

Susipažinti

Susipažinti

3 [tri]

Konatiĝi

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių esperanto Žaisti Daugiau
Sveiki! Sa-u-on! S------- S-l-t-n- -------- Saluton! 0
Laba diena! Bona- ----n! B---- t----- B-n-n t-g-n- ------------ Bonan tagon! 0
Kaip sekasi? K--l vi? K--- v-- K-e- v-? -------- Kiel vi? 0
Ar jūs (atvykote / esate) iš Europos? Ĉ- -i-v---------ŭrop-? Ĉ- v- v---- e- E------ Ĉ- v- v-n-s e- E-r-p-? ---------------------- Ĉu vi venas el Eŭropo? 0
Ar jūs (atvykote / esate) iš Amerikos? Ĉu--i-----s-e--Am--iko? Ĉ- v- v---- e- A------- Ĉ- v- v-n-s e- A-e-i-o- ----------------------- Ĉu vi venas el Ameriko? 0
Ar jūs (atvykote / esate) iš Azijos? Ĉ- -- ve-----l-A-io? Ĉ- v- v---- e- A---- Ĉ- v- v-n-s e- A-i-? -------------------- Ĉu vi venas el Azio? 0
Kuriame viešbutyje (jūs) gyvenate? E- -i- h----o -i--est---s? E- k-- h----- v- r-------- E- k-u h-t-l- v- r-s-a-a-? -------------------------- En kiu hotelo vi restadas? 0
Ar jau ilgai (esate) čia? D--k--- vi--s-------ti-? D- k--- v- e---- ĉ------ D- k-a- v- e-t-s ĉ---i-? ------------------------ De kiam vi estas ĉi-tie? 0
Ar ilgai (jūs) čia būsite (liksite)? Ĝ-- --am vi -e--as? Ĝ-- k--- v- r------ Ĝ-s k-a- v- r-s-a-? ------------------- Ĝis kiam vi restas? 0
Ar jums čia patinka? Ĉ- --a--s -- v-----ti-? Ĉ- p----- a- v- ĉ------ Ĉ- p-a-a- a- v- ĉ---i-? ----------------------- Ĉu plaĉas al vi ĉi-tie? 0
Ar (jūs) čia atostogaujate? Ĉu vi ----a- -i-tie? Ĉ- v- f----- ĉ------ Ĉ- v- f-r-a- ĉ---i-? -------------------- Ĉu vi ferias ĉi-tie? 0
Aplankykite mane kada nors! Ne -e-i-- v--i---mi-! N- h----- v----- m--- N- h-z-t- v-z-t- m-n- --------------------- Ne hezitu viziti min! 0
Čia mano adresas. J----ia-ad--s-. J-- m-- a------ J-n m-a a-r-s-. --------------- Jen mia adreso. 0
Ar (mes) rytoj pasimatysime? / Pasimatysim rytoj? Ĉ---- vidu-----m-rg-ŭ? Ĉ- n- v--- n-- m------ Ĉ- n- v-d- n-n m-r-a-? ---------------------- Ĉu ni vidu nin morgaŭ? 0
Labai gaila, (aš) jau esu kai ką numatęs / numačiusi. M--be-aŭra----e---- j-- h---s--o----a-i-an. M- b-------- s-- m- j-- h---- i-- p-------- M- b-d-ŭ-a-, s-d m- j-m h-v-s i-n p-a-i-a-. ------------------------------------------- Mi bedaŭras, sed mi jam havas ion planitan. 0
Iki! Ĝ--! Ĝ--- Ĝ-s- ---- Ĝis! 0
Iki pasimatymo! Ĝis-rev-d-! Ĝ-- r------ Ĝ-s r-v-d-! ----------- Ĝis revido! 0
(Iki greito!) / Kol kas! Ĝi--bal---! Ĝ-- b------ Ĝ-s b-l-a-! ----------- Ĝis baldaŭ! 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Alfabetai

Kalba mums leidžia bendrauti. Taip kitiems perduodame savo mintis ar jausmus. Rašymo sistema irgi atlieka savo funkciją. Daugelis kalbų turi savo rašymo sistemą. Ta sistema susideda iš ženklų. Ženklų, kurie gali būti labai skirtingi. Tačiau dauguma rašymo sistemų susideda iš raidžių. Tos raidės sudaro alfabetus. Alfabetas – tai organizuota grafinių simbolių sistema. Šie simboliai, vadovaujantis tam tikromis taisyklėmis, yra sujungiami į žodžius. Kiekvienas simbolis turi nustatytą tarimą. Terminas „alfabetas“ kilęs iš graikų kalbos. Graikų kalboje pirmosios dvi raidės vadinamosi „alpha“ ir „beta“. Žmonijos istorijoje buvo užfiksuota daug įvairių alfabetų. Simboliais naudojamasi jau daugiau nei 3000 metų. Anksčiau tie simboliai buvo laikomi magiškais. Tik keli žmonės žinojo, ką jie reiškia. Vėliau jie prarado savo magiškąją reikšmę. Šiandien raidės neturi jokios reikšmės. Prasmė atsiranda tik rašant jas įvairiomis kombinacijomis. Tačiau, pavyzdžiui, kinų simboliai funkcionuoja kiek kitaip. Jie primena paveikslėlius ir neretai atspindi tai, ką reiškia. Rašydami mes užkoduojame savo mintis. Tais simboliais užfiksuojame savo žinias. Mūsų smegenys išmoko iškoduoti alfabetą. Simboliai tampa žodžiais, žodžiai – idėjomis. Taip tekstai gali išlikti tūkstančius metų. Ir net šiais laikais būti suprasti...