Pasikalbėjimų knygelė

lt Taksi   »   eo En la taksio

38 [trisdešimt aštuoni]

Taksi

Taksi

38 [tridek ok]

En la taksio

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių esperanto Žaisti Daugiau
Prašau iškviesti taksi. Bonv-lu-vo-i ------n. B------ v--- t------- B-n-o-u v-k- t-k-i-n- --------------------- Bonvolu voki taksion. 0
Kiek kainuos iki geležinkelio stoties? K--m --st-- ĝis ---st-ci---o? K--- k----- ĝ-- l- s--------- K-o- k-s-a- ĝ-s l- s-a-i-o-o- ----------------------------- Kiom kostas ĝis la stacidomo? 0
Kiek kainuos iki oro uosto? K------s-as ----la fl--h-v-no? K--- k----- ĝ-- l- f---------- K-o- k-s-a- ĝ-s l- f-u-h-v-n-? ------------------------------ Kiom kostas ĝis la flughaveno? 0
Prašau tiesiai. R-kt- an-a-en--m------s. R---- a------- m- p----- R-k-e a-t-ŭ-n- m- p-t-s- ------------------------ Rekte antaŭen, mi petas. 0
Prašau į dešinę. Ĉi--i- -e-st-e----i------. Ĉ----- d-------- m- p----- Ĉ---i- d-k-t-e-, m- p-t-s- -------------------------- Ĉi-tie dekstren, mi petas. 0
Prašau ten už to kampo į kairę. T---ĉe--gu-e-malde------- -i-p-ta-. T-- ĉ------- m----------- m- p----- T-e ĉ-a-g-l- m-l-e-s-r-n- m- p-t-s- ----------------------------------- Tie ĉeangule maldekstren, mi petas. 0
(Aš) skubu. Mi -rĝi---. M- u------- M- u-ĝ-ĝ-s- ----------- Mi urĝiĝas. 0
(Aš) turiu laiko. Mi -ava- -e--on. M- h---- t------ M- h-v-s t-m-o-. ---------------- Mi havas tempon. 0
Prašau važiuoti lėčiau. B-nvo-u -et--i pl--ma-r-----. B------ v----- p-- m--------- B-n-o-u v-t-r- p-i m-l-a-i-e- ----------------------------- Bonvolu veturi pli malrapide. 0
Prašau čia sustoti. B--v-lu---lt- -----e. B------ h---- ĉ------ B-n-o-u h-l-i ĉ---i-. --------------------- Bonvolu halti ĉi-tie. 0
Prašau truputį palaukti. B-nv-l---ten-- --ment-n. B------ a----- m-------- B-n-o-u a-e-d- m-m-n-o-. ------------------------ Bonvolu atendi momenton. 0
(Aš) tuoj grįšiu. M- tuj --veno-. M- t-- r------- M- t-j r-v-n-s- --------------- Mi tuj revenos. 0
Prašau duoti man kvitą. Bo------do-- -- -- ----anco-. B------ d--- a- m- k--------- B-n-o-u d-n- a- m- k-i-a-c-n- ----------------------------- Bonvolu doni al mi kvitancon. 0
(Aš) neturiu smulkių pinigų. Mi -- ha-a------mono-. M- n- h---- ŝ--------- M- n- h-v-s ŝ-n-m-n-n- ---------------------- Mi ne havas ŝanĝmonon. 0
Grąžą pasilikite sau. E- -rd-,-k-ns-r------ŝa-ĝmo--n. E- o---- k------- l- ŝ--------- E- o-d-, k-n-e-v- l- ŝ-n-m-n-n- ------------------------------- En ordo, konservu la ŝanĝmonon. 0
Nuvežkite mane šiuo adresu. V--uri-u ----al--i-----ad-e--. V------- m-- a- ĉ----- a------ V-t-r-g- m-n a- ĉ---i- a-r-s-. ------------------------------ Veturigu min al ĉi-tiu adreso. 0
Nuvežkite mane į viešbutį. V--urig--m-n-a--mia h-te--. V------- m-- a- m-- h------ V-t-r-g- m-n a- m-a h-t-l-. --------------------------- Veturigu min al mia hotelo. 0
Nuvežkite mane prie pajūrio. Ve-u---- -in-al-la pl--o. V------- m-- a- l- p----- V-t-r-g- m-n a- l- p-a-o- ------------------------- Veturigu min al la plaĝo. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Lingvistikos genijai

Daugelis yra patenkinti galėdami kalbėti viena užsienio kalba. Tačiau yra tokių, kurie kalba daugiau nei 70 kalbų. Visomis tomis kalbomis jie gali rišliai kalbėti ir taisyklingai rašyti. Egzistuoja žmonės-hiperpoliglotai. Daugiakalbystės fenomenas pastebimas jau daugelį amžių. Yra daug įrašų apie žmones su tokiu talentu. Kol kas nėra išsiaiškinta, iš kur kyla tokie sugebėjimai. Egzistuoja visokios mokslinės teorijos. Kai kurie mano, kad daugiakalbių žmonių smegenys yra kitokios. Tas skirtumas pastebimas Broko srityje. Šioje srityje gimsta kalba. Daugiakalbių žmonių smegenyse šioje srityje ląstelės susiskirsčiusios kitaip. Todėl yra tikimybė, kad jie informaciją apdoroja geriau. Tačiau trūksta tolimesnių tyrimų, kurie patvirtintų šią teoriją. Galbūt didžiausią įtaką daro tiesiog išskirtinė motyvacija. Vaikai užsienio kalbų išmoksta labai greitai iš kitų vaikų. Taip yra todėl, kad žaisdami jie nori įsilieti. Jie nori tapti grupės dalimi ir bendrauti. Tad jų mokymosi sėkmė priklauso nuo noro įsilieti. Kita teorija teigia, kad mokantis auga smegenų masės. Tad kuo daugiau mokomės, tuo lengviau mokytis. Panašias kalbas visada lengviau išmokti. Tad kalbantieji danų kalba, greitai išmoksta švedų ir norvegų. Daugelis klausimų vis dar neatsakyti. Tačiau visiškai aišku, kad intelektas čia nesvarbus. Kai kurie žmonės moką daug kalbų nepaisant žemo intelekto. Tačiau net didžiausi genijai turi laikytis disciplinos. O tai juk šiek tiek guodžia, ar ne?