Pasikalbėjimų knygelė

lt Asmenys   »   eo Personoj

1 [vienas]

Asmenys

Asmenys

1 [unu]

Personoj

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių esperanto Žaisti Daugiau
m- m- m- -- mi 0
aš ir tu m- -aj vi m- k-- v- m- k-j v- --------- mi kaj vi 0
mes abu am--ŭ-ni a---- n- a-b-ŭ n- -------- ambaŭ ni 0
jis -i l- l- -- li 0
jis ir ji li -aj -i l- k-- ŝ- l- k-j ŝ- --------- li kaj ŝi 0
jie abu a--aŭ-i-i a---- i-- a-b-ŭ i-i --------- ambaŭ ili 0
vyras la --ro l- v--- l- v-r- ------- la viro 0
moteris la-v-ri-o l- v----- l- v-r-n- --------- la virino 0
vaikas la -----o l- i----- l- i-f-n- --------- la infano 0
šeima f-m--io f------ f-m-l-o ------- familio 0
mano šeima m-a -am-lio m-- f------ m-a f-m-l-o ----------- mia familio 0
Mano šeima (yra) čia. M-a f---l-o --t---ĉi-t--. M-- f------ e---- ĉ------ M-a f-m-l-o e-t-s ĉ---i-. ------------------------- Mia familio estas ĉi-tie. 0
Aš (esu) čia. Mi---ta- ĉi-t-e. M- e---- ĉ------ M- e-t-s ĉ---i-. ---------------- Mi estas ĉi-tie. 0
Tu (esi) čia. V- es-as-ĉ---ie. V- e---- ĉ------ V- e-t-s ĉ---i-. ---------------- Vi estas ĉi-tie. 0
Jis (yra) čia ir ji (yra) čia. Li est----i-t-e--a- ŝi -s-as-ĉi--i-. L- e---- ĉ----- k-- ŝ- e---- ĉ------ L- e-t-s ĉ---i- k-j ŝ- e-t-s ĉ---i-. ------------------------------------ Li estas ĉi-tie kaj ŝi estas ĉi-tie. 0
Mes (esame) čia. Ni-e-----ĉ-----. N- e---- ĉ------ N- e-t-s ĉ---i-. ---------------- Ni estas ĉi-tie. 0
Jūs (esate) čia. V--e---s-ĉ--tie. V- e---- ĉ------ V- e-t-s ĉ---i-. ---------------- Vi estas ĉi-tie. 0
Jie visi (yra) čia. I-i ---j--s-a--ĉi-tie. I-- ĉ--- e---- ĉ------ I-i ĉ-u- e-t-s ĉ---i-. ---------------------- Ili ĉiuj estas ĉi-tie. 0

Mokydamiesi kalbų įveikiame Alzheimerio ligą

Norintieji išlaikyti proto galią turėtų mokytis kalbų. Kalbiniai įgūdžiai gali apsaugoti nuo silpnaprotystės. Tai įrodė daugelis mokslinių tyrimų. Be to, mokinio amžius čia neturi jokios reikšmės. Svarbiausia, kad būtų reguliariai treniruojamos smegenys. Žodyno mokymasis aktyvuoja skirtingas smegenų sritis. Šios sritys valdo svarbius kognityvinius procesus. Todėl keliomis kalbomis kalbantys žmonės yra dėmesingesni. Jie taip pat lengviau sutelkia dėmesį. Tačiau tai ne vieninteliai daugiakalbystės privalumai. Daugiakalbiai žmonės priima geresnius sprendimus. Tiksliau, jie juos priima greičiau. Taip yra todėl, kad jų smegenys išmoko pasirinkti. Jos visada žino bent du terminus vienam dalykui pavadinti. Ir abu šie terminai yra tinkami. Todėl daugiakalbiai žmonės įpratę nuolat priimti sprendimus. Jų smegenys pratusios rinktis iš daugelio pasirinkimų. Tokios kalbos pratybos pagerina ne tik smegenų kalbos centrą. Daugiakalbystė yra naudingai daugeliui smegenų sričių. Kalbiniai įgūdžiai taip pat reiškia geresnę kognityvinę kontrolę. Žinoma, silpnaprotystės visiškai išvengti neįmanoma. Tačiau daugiakalbių žmonių smegenyse ši liga progresuoja lėčiau. O jų smegenys, rodos, lengviau kompensuoja ligos padarinius. Besimokančius kalbų ši liga veikia kiek silpniau. Sumišimai ir užmaršumas nėra tokie rimti. Todėl mokytis kalbų naudinga tiek jauniems, tiek vyresniems. O, be to, sulig kiekviena nauja išmokta kalba, mokytis naujų kalbų darosi lengviau. Būtent todėl visi turėtume griebtis ne vaistų, o žodyno!