Pasikalbėjimų knygelė

lt ką pagrįsti 1   »   eo pravigi ion 1

75 [septyniasdešimt penki]

ką pagrįsti 1

ką pagrįsti 1

75 [sepdek kvin]

pravigi ion 1

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių esperanto Žaisti Daugiau
Kodėl neateinate? K-al ---n---e-as? Kial vi ne venas? K-a- v- n- v-n-s- ----------------- Kial vi ne venas? 0
Oras toks blogas. La -et--- --o --lbo---. La vetero tro malbonas. L- v-t-r- t-o m-l-o-a-. ----------------------- La vetero tro malbonas. 0
(Aš) neateisiu, nes oras toks blogas. M---e -enas-ĉa---a --t--------malb----. Mi ne venas ĉar la vetero tro malbonas. M- n- v-n-s ĉ-r l- v-t-r- t-o m-l-o-a-. --------------------------------------- Mi ne venas ĉar la vetero tro malbonas. 0
Kodėl jis neateina? K-al--- ----e-as? Kial li ne venas? K-a- l- n- v-n-s- ----------------- Kial li ne venas? 0
Jo nekvietė. Li ne e--a- in-iti-a. Li ne estas invitita. L- n- e-t-s i-v-t-t-. --------------------- Li ne estas invitita. 0
Jis neateis, nes jo nekvietė. Li-ne ve--s-ĉ-r -i----e-t-- ---iti-a. Li ne venas ĉar li ne estas invitita. L- n- v-n-s ĉ-r l- n- e-t-s i-v-t-t-. ------------------------------------- Li ne venas ĉar li ne estas invitita. 0
Kodėl tu neateini? Kial-v- -- v----? Kial vi ne venas? K-a- v- n- v-n-s- ----------------- Kial vi ne venas? 0
(Aš) neturiu laiko. M--n--ha-as--e-po-. Mi ne havas tempon. M- n- h-v-s t-m-o-. ------------------- Mi ne havas tempon. 0
(Aš) neateinu, nes neturiu laiko. M- ne ---a---ar--i--e h--as t-m---. Mi ne venas ĉar mi ne havas tempon. M- n- v-n-s ĉ-r m- n- h-v-s t-m-o-. ----------------------------------- Mi ne venas ĉar mi ne havas tempon. 0
Kodėl nepasilieki? Kia- -- ne------s? Kial vi ne restas? K-a- v- n- r-s-a-? ------------------ Kial vi ne restas? 0
(Aš) dar turiu dirbti. M- ---a- a---r-- l-b-r-. Mi devas ankoraŭ labori. M- d-v-s a-k-r-ŭ l-b-r-. ------------------------ Mi devas ankoraŭ labori. 0
(Aš) nepasilieku, nes dar turiu dirbti. Mi------sta- ----m- de-as--n--r-- lab--i. Mi ne restas ĉar mi devas ankoraŭ labori. M- n- r-s-a- ĉ-r m- d-v-s a-k-r-ŭ l-b-r-. ----------------------------------------- Mi ne restas ĉar mi devas ankoraŭ labori. 0
Kodėl (jūs) jau išeinate? K--- v- -am f--i--s? Kial vi jam foriras? K-a- v- j-m f-r-r-s- -------------------- Kial vi jam foriras? 0
Aš pavargęs / -usi. Mi--s--- -ac-. Mi estas laca. M- e-t-s l-c-. -------------- Mi estas laca. 0
(Aš) išeinu, nes esu pavargęs / -usi. Mi -ori--- --r -i-es--s la-a. Mi foriras ĉar mi estas laca. M- f-r-r-s ĉ-r m- e-t-s l-c-. ----------------------------- Mi foriras ĉar mi estas laca. 0
Kodėl (jūs) jau išvažiuojate? Ki-l-vi-ja---o-v-tur-s? Kial vi jam forveturas? K-a- v- j-m f-r-e-u-a-? ----------------------- Kial vi jam forveturas? 0
Jau vėlu. Jam m-l--u--. Jam malfruas. J-m m-l-r-a-. ------------- Jam malfruas. 0
(Aš) išvažiuoju, nes jau vėlu. Mi--o---tu--s -a--j-m --lf-ua-. Mi forveturas ĉar jam malfruas. M- f-r-e-u-a- ĉ-r j-m m-l-r-a-. ------------------------------- Mi forveturas ĉar jam malfruas. 0

Gimtoji kalba = jausminga, užsienio = racionali?

Mokydamiesi užsienio kalbos, stimuliuojame smegenis. Mokantis keičiasi mūsų mąstymas. Tampame kūrybiškesni ir lankstesni. Mokantiems kelias kalbas lengviau apmąstyti sudėtingus dalykus. Atmintis treniruojama mokantis. Kuo daugiau išmokstame, tuo geriau ji veikia. Tas, kas išmoksta daug kalbų, taip pat greitai išmoksta ir kitų dalykų. Jis gali daug intensyviau ir ilgiau ką nors apmąstyti. Todėl tas žmogus greičiau sprendžia problemas. Daugiakalbiai žmonės taip pat yra ryžtingesni. Tačiau nuo kalbų priklauso ir tai kaip jie priima sprendimus. Kalba, kuria mąstome, daro įtaką mūsų sprendimams. Tam ištirti psichologai pasitelkė eksperimentą. Visi jo dalyviai buvo daugiakalbiai. Be gimtosios kalbos jie dar kalbėjo kita kalba. Dalyviai turėjo atsakyti į klausimą. Klausimas buvo susijęs su problemos sprendimu. Sprendimo metu dalyviai turėjo pasirinkti iš dviejų galimybių. Vienas jų buvo rizikingesnė už kitą. Dalyviai į klausimą turėjo atsakyti abiejomis kalbomis. Atsakymai keitėsi keičiantis kalbai! Kai jie kalbėjo gimtąja kalba, dalyviai rinkosi rizikuoti. Tačiau kalbėdami užsienio kalba jie rinkosi patikimesnį variantą. Po šio eksperimento dalyviai turėjo lažintis. Čia taip pat buvo pastebėtas aiškus skirtumas. Naudodami užsienio kalbą jie buvo daug racionalesni. Tyrėjai mano, kad kalbėdami užsienio kalba labiau susikaupiame. Galbūt dėl to sprendimus priimame vadovadamiesi ne jausmais, o protu…