Pasikalbėjimų knygelė

lt Jungtukai 3   »   eo Konjunkcioj 3

96 [devyniasdešimt šeši]

Jungtukai 3

Jungtukai 3

96 [naŭdek ses]

Konjunkcioj 3

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių esperanto Žaisti Daugiau
(Aš) keliuosi, kai tik suskamba žadintuvas. Mi -lli----s --d-----m----v--ho----o-s--o--s. M- e-------- e--- k--- l- v--------- s------- M- e-l-t-ĝ-s e-d- k-a- l- v-k-o-l-ĝ- s-n-r-s- --------------------------------------------- Mi ellitiĝas ekde kiam la vekhorloĝo sonoras. 0
Kai tik turiu / man reikia mokytis, tuoj pavargstu. Mi -a---as-ekde kia--m- -e-as---r--. M- l------ e--- k--- m- d---- l----- M- l-c-ĝ-s e-d- k-a- m- d-v-s l-r-i- ------------------------------------ Mi laciĝas ekde kiam mi devas lerni. 0
Kai tik man sukaks 60 (šešiasdešimt) metų, liausiuosi dirbti. M- -e-o-------- e--- --- -0-a-iĝ-. M- ĉ---- l----- e--- m-- 6-------- M- ĉ-s-s l-b-r- e-d- m-a 6-j-r-ĝ-. ---------------------------------- Mi ĉesos labori ekde mia 60jariĝo. 0
Kada (jūs) paskambinsite? Ki---vi-v-k--? K--- v- v----- K-a- v- v-k-s- -------------- Kiam vi vokos? 0
Kai tik turėsiu (minutę) laiko. Ek---k-a- m- havo- ------o-. E--- k--- m- h---- m-------- E-d- k-a- m- h-v-s m-m-n-o-. ---------------------------- Ekde kiam mi havos momenton. 0
Jis paskambins, kai tik turės truputį / šiek tiek laiko. Li----as-e-de--i-m -i h-va--i---d- te-po. L- v---- e--- k--- l- h---- i-- d- t----- L- v-k-s e-d- k-a- l- h-v-s i-m d- t-m-o- ----------------------------------------- Li vokas ekde kiam li havas iom da tempo. 0
Ar ilgai (jūs) dirbsite? Kio- lon---vi-l-b-ros? K--- l---- v- l------- K-o- l-n-e v- l-b-r-s- ---------------------- Kiom longe vi laboros? 0
(Aš) dirbsiu tol, kol galėsiu. Mi -a---os-t--m---ng---iom -- -o---. M- l------ t--- l---- k--- m- p----- M- l-b-r-s t-o- l-n-e k-o- m- p-v-s- ------------------------------------ Mi laboros tiom longe kiom mi povos. 0
(Aš) dirbsiu, kol būsiu sveikas / sveika. M- l----os--io--l-n-e--iom-mi-sa--s. M- l------ t--- l---- k--- m- s----- M- l-b-r-s t-o- l-n-e k-o- m- s-n-s- ------------------------------------ Mi laboros tiom longe kiom mi sanos. 0
Jis guli lovoje užuot dirbęs. Li--------- --t-----ta-----abo--. L- k---- e- l--- a------- l------ L- k-ŝ-s e- l-t- a-s-a-a- l-b-r-. --------------------------------- Li kuŝas en lito anstataŭ labori. 0
Ji skaito laikraštį užuot virusi valgyti. Ŝi---g-- l- ga--t---a--t-taŭ -u-r-. Ŝ- l---- l- g------ a------- k----- Ŝ- l-g-s l- g-z-t-n a-s-a-a- k-i-i- ----------------------------------- Ŝi legas la gazeton anstataŭ kuiri. 0
Jis sėdi smuklėje užuot ėjęs namo. L- s--as e- l--d-i-k--o-an-tat------ --j-e-. L- s---- e- l- d------- a------- i-- h------ L- s-d-s e- l- d-i-k-j- a-s-a-a- i-i h-j-e-. -------------------------------------------- Li sidas en la drinkejo anstataŭ iri hejmen. 0
Kiek (aš) žinau, jis gyvena čia. Laŭ--ia -c--- -- -oĝa-----ti-. L-- m-- s---- l- l---- ĉ------ L-ŭ m-a s-i-, l- l-ĝ-s ĉ---i-. ------------------------------ Laŭ mia scio, li loĝas ĉi-tie. 0
Kiek (aš) žinau, jo žmona serga. L-ŭ---a --io- -i- ---in---a-s--as. L-- m-- s---- l-- e----- m-------- L-ŭ m-a s-i-, l-a e-z-n- m-l-a-a-. ---------------------------------- Laŭ mia scio, lia edzino malsanas. 0
Kiek (aš) žinau, jis neturi darbo / yra bedarbis. L-ŭ-m-a sc-o,----es--- se-l-bo-a. L-- m-- s---- l- e---- s--------- L-ŭ m-a s-i-, l- e-t-s s-n-a-o-a- --------------------------------- Laŭ mia scio, li estas senlabora. 0
(Aš) pramiegojau, kitaip / kitu atveju būčiau atėjęs laiku. Se-m---e-t-o--on---d--m--tus,--i-e-t-n--s a-ura-a. S- m- n- t-- l---- d--------- m- e------- a------- S- m- n- t-o l-n-e d-r-i-t-s- m- e-t-n-u- a-u-a-a- -------------------------------------------------- Se mi ne tro longe dormintus, mi estintus akurata. 0
(Aš) pavėlavau į autobusą, kitaip / kitu atveju būčiau atėjęs laiku. Se-m- -e --lt-a-i-tu- -------n- -- -------- aku-a--. S- m- n- m----------- l- b----- m- e------- a------- S- m- n- m-l-r-f-n-u- l- b-s-n- m- e-t-n-u- a-u-a-a- ---------------------------------------------------- Se mi ne maltrafintus la buson, mi estintus akurata. 0
(Aš) neradau kelio, kitaip / kitu atveju būčiau buvęs laiku. Se--- ---voje--r-n-u-- -- es-i-----akura--. S- m- n- v------------ m- e------- a------- S- m- n- v-j-r-r-n-u-, m- e-t-n-u- a-u-a-a- ------------------------------------------- Se mi ne vojerarintus, mi estintus akurata. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kalba ir matematika

Mąstymas ir kalba yra neatsiejami dalykai. Jie daro vienas kitam įtaką. Lingvistinės struktūros veikia mūsų mąstymą. Pavyzdžiui, kai kurios kalbos neturi žodžių skaičiams. Tad kalbėtojai nesupranta skaičių sąvokos. Tad matematika ir kalba iš dalies irgi gali priklausyti kartu. Gramatinės ir matematinės struktūros neretai yra panašios. Kai kurie mokslininkai mano, kad jos yra panašiai apdorojamos. Jie tiki, kad kalbos centras taip pat yra atsakingas už matematiką. Jis gali padėti atlikti skaičiavimus. Tačiau naujausi tyrimai priėjo kitų išvadų. Jie parodė, kad matematiką smegenys apdoroja nepasitelkdamos kalbos. Tyrėjai dirbo su trimis vyrais. Jų smegenys buvo pažeistos. Dėl šios priežasties pažeistas buvo ir kalbos centras. Dalyviams buvo sunku kalbėti. Jie nebegalėjo suformuluoti paprastų sakinių. Jie nesuprasdavo net žodžių. Po kalbos testo jiems buvo duota spręsti matematinius uždavinius. Kai kurie šių uždavinių buvo labai sudėtingi. Nepaisant to, jie sugebėjo juos išspręsti! Šio tyrimo rezultatai buvo labai įdomūs. Jie parodė, kad matematika koduojama ne žodžiais. Tačiau įmanoma, kad kalba ir matematika turi tą patį pagrindą. Abi yra apdorojamos tame pačiame centre. Tačiau matematika neprivalo būti pirmiausia išversta į kalbą. Galbūt kalbos ir matematikos sritys vystosi kartu... O kai baigia vystytis, pradeda egzistuoti atskirai!