Pasikalbėjimų knygelė

lt ko prašyti   »   no be om noe

74 [septyniasdešimt keturi]

ko prašyti

ko prašyti

74 [syttifire]

be om noe

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių norvegų Žaisti Daugiau
Ar galite man apkirpti plaukus? K-n -u kli-pe-hår-t-mi--? K-- d- k----- h---- m---- K-n d- k-i-p- h-r-t m-t-? ------------------------- Kan du klippe håret mitt? 0
Prašau nenukirpti per trumpai. Venn---st i-k--f-r-k-rt. V-------- i--- f-- k---- V-n-l-g-t i-k- f-r k-r-. ------------------------ Vennligst ikke for kort. 0
Prašau truputį trumpiau. Li---ko-t--e,-takk. L--- k------- t---- L-t- k-r-e-e- t-k-. ------------------- Litt kortere, takk. 0
Ar galite išryškinti nuotraukas? Ka--du---em--ll--di-------d---? K-- d- f-------- d---- b------- K-n d- f-e-k-l-e d-s-e b-l-e-e- ------------------------------- Kan du fremkalle disse bildene? 0
Nuotraukos yra kompaktiniame diske. B-l-e----- på CDe-. B------ e- p- C---- B-l-e-e e- p- C-e-. ------------------- Bildene er på CDen. 0
Nuotraukos yra fotoaparate. B-lde-e er-----mera--. B------ e- i k-------- B-l-e-e e- i k-m-r-e-. ---------------------- Bildene er i kameraet. 0
Ar galite sutaisyti laikrodį? K-n--u--ep----e de-ne-kl-kk-? K-- d- r------- d---- k------ K-n d- r-p-r-r- d-n-e k-o-k-? ----------------------------- Kan du reparere denne klokka? 0
Taurė / stiklinė / stiklas sudužusi / -ęs. G-as--t e--knu--. G------ e- k----- G-a-s-t e- k-u-t- ----------------- Glasset er knust. 0
Baterija tuščia. B-t----------t---. B-------- e- t---- B-t-e-i-t e- t-m-. ------------------ Batteriet er tomt. 0
Ar galite išlyginti marškinius? Ka- -u -tr-ke ---o-ta? K-- d- s----- s------- K-n d- s-r-k- s-j-r-a- ---------------------- Kan du stryke skjorta? 0
Ar galite išvalyti kelnes? K-n-du-re-s- b-k-a? K-- d- r---- b----- K-n d- r-n-e b-k-a- ------------------- Kan du rense buksa? 0
Ar galite sutaisyti batus? Ka- -u r-p--er--sko---? K-- d- r------- s------ K-n d- r-p-r-r- s-o-n-? ----------------------- Kan du reparere skoene? 0
Ar galite man duoti ugnies? K-- du-gi m---f--? K-- d- g- m-- f--- K-n d- g- m-g f-r- ------------------ Kan du gi meg fyr? 0
Gal turite degtukų arba žiebtuvėlį? H-- -u f-rst--ker-e-l-r -- ---hte-? H-- d- f--------- e---- e- l------- H-r d- f-r-t-k-e- e-l-r e- l-g-t-r- ----------------------------------- Har du fyrstikker eller en lighter? 0
Ar turite peleninę? Ha--d- -t ----b----? H-- d- e- a--------- H-r d- e- a-k-b-g-r- -------------------- Har du et askebeger? 0
Ar rūkote cigarus? Rø--er -u si-----? R----- d- s------- R-y-e- d- s-g-r-r- ------------------ Røyker du sigarer? 0
Ar rūkote cigaretes? R--ker--- s---r-tt-r? R----- d- s---------- R-y-e- d- s-g-r-t-e-? --------------------- Røyker du sigaretter? 0
Ar rūkote pypkę? Rø---r -u-p---? R----- d- p---- R-y-e- d- p-p-? --------------- Røyker du pipe? 0

Mokymasis ir skaitymas

Mokymasis ir skaitymas yra neatsiejami dalykai. Žinoma, tai ypač akivaizdu mokantis užsienio kalbos. Norintieji gerai išmokti naujos kalbos, turi daug skaityti. Skaitant užsienio literatūrą, apdorojami ištisi sakiniai. Mūsų smegenys mokosi žodyną ir gramatiką kontekste. Tai padeda lengviau išsaugoti naują medžiagą. Mūsų atminčiai sunkiau prisiminti pavienius žodžius. Skaitydami sužinome, kokias reikšmes gali turėti tam tikri žodžiai. Taip išsivysto pojūtis naujai kalbai. Žinoma, reikėtų rinktis nesudėtingą užsienio literatūrą. Šiuolaikiniai apsakymai arba detektyvai neretai tampa puikia pramoga. Dienraščiai turi tą privalumą, kad juose pateikiama naujausia informacija. Taip pat mokymuisi tinka vaikiškos knygos arba komiksai. Paveikslėliai padeda geriau suprasti naują kalbą. Nesvarbu, kokią literatūrą pasirinksite – ji turi būti įdomi! Istorijoje turėtų būti daug veiksmo – tai leidžia varijuoti kalbai. Jei nieko nerasite, galite pasinaudoti specialiais vadovėliais. Galima įsigyti daug knygų su paprastais pradedančiųjų lygio tekstais. Svarbu skaitant nuolatos naudoti žodyną. Kai tik nesuprantate kokio žodžio – pasitikrinkite. Skaitymas suaktyvina smegenis ir taip greičiau mokomasi. Visus nesuprantamus žodžius reikia surinkti į vieną vietą. Taip bus galima juos dažniau pasikartoti. Taip pat naudinga tekste pasižymėti nesuprantamus žodžius. Tada kitąkart juos iškart atpažinsite. Mokysitės daug greičiau, jei kasdien skaitysite užsienio kalbos tekstus. Mat mūsų smegenys gana greitai išmoksta imituoti naują kalbą. Gali nutikti ir taip, kad galiausiai net mąstysite užsienio kalba…